Netrukus bus penkeri metai, kai Lietuvoje kilo kalafiorų skandalas, – dėl smarkiai šoktelėjusių šviežių daržovių kainų tada lietuviai net grasino boikotuoti prekybos centrus.
Gyventojai ypač piktinosi dėl smarkiai pabrangusių žiedinių kopūstų, kurių kaina – 3,49 euro už vienetą – tuomet pirkėjams pasirodė nesuvokiama.
Socialiniuose tinkluose žmonės aktyviai dalijosi nuotraukomis ir čekiais iš įvairių kraštų, kur kalafiorai buvo parduodami trečdaliu, kai kur – perpus ar net kelis kartus pigiau.
Į diskusijas dėl šios daržovės kainos Lietuvoje tada įsitraukė ne tik ekonomistai, bet ir oficialūs pareigūnai. Kalafiorų kainos gynėjai aiškino esą ji rekordines aukštumas pasiekė dėl visame pasaulyje mažėjusio žiedinių kopūstų derliaus – dėl to išaugo paklausa.
Dėl kalafiorų kainos kilusios aštrios diskusijos įtraukė net valdžios institucijas. Vis dėlto jų atstovai tikino, kad pasigirdę siūlymai reguliuoti pagrindinių maisto produktų kainas – ne pati geriausia išeitis.
Bet praėjus metams po vadinamosios kalafiorų revoliucijos jų kaina parduotuvėse krito daugiau nei perpus. Antai prekybos tinkle „Maxima” po metų kalafiorai jau kainavo po 1,45 euro. Panaši jų kaina buvo ir kituose prekybos tinkluose.
O kiek kalafiorai kainuoja šiandien? Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasario mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., kalafiorai yra pabrangę beveik pusantro karto – tuomet jų vidutinė mažmeninė kaina esą buvo 1,89 euro už kilogramą, dabar – 2,57 euro.
Tiesa, pasižvalgius po šviežių daržovių lentynas kovo pradžioje buvo galima aptikti nuo 1,49 euro iki 4,98 euro kainuojančių žiedinių kopūstų, nelygu, koks svoris ir iš kur jie atvežti.
Bene brangiausiai kalafiorus parduoda „Rimi” – kilogramas iš Ispanijos atgabentų žiedinių kopūstų šiame prekybos tinkle kainuoja beveik 5 eurus.
Lenkijoje auginti kalafiorai – pigesni. Antai „Barboroje” jų galima buvo įsigyti po 1,89 euro už vienetą, o „Maxima” parduotuvėse Latvijoje kalafiorai kainavo po 0,99 euro.
Statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad jau kurį laiką daržovės ir vaisiai po truputį brangsta. Vasarį vartojimo prekių ir paslaugų kainos, palyginti su sausiu, didėjo 0,2 proc. – nemažai įtakos tam turėjo ir išaugusios daržovių kainos.
Iš maisto produktų vasarį labiausiai brango būtent daržovės, ypač – bulvės (16,2 proc.), ilgavaisiai agurkai (15,6 proc.), avokadai (12,4 proc.), kininiai kopūstai (8,9 proc.), špinatai (8,8 proc.) ir žiediniai kopūstai (8,7 proc.).
Sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, iš maisto produktų irgi bene sparčiausiai augo šviežių daržovių ir vaisių kainos. Labiausiai tada brango vynuogės – net 30 proc. Sausį taip pat brango ilgavaisiai agurkai, gūžinės salotos, pomidorai, atpigo – burokėliai, citrinos, apelsinai ir bulvės.
Praėjusių metų gruodį vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, palyginti su lapkričiu, buvo artimas nuliui, vis dėlto statistikai fiksavo, kad, pavyzdžiui, vynuogių kaina jau tada, palyginti su lapkričiu, padidėjo 16 proc.
Gruodį 5,1 proc. pabrango ir kalafiorai. Pastarieji spalį buvo 3,4 proc. brangesni nei rugsėjį.
Gali būti, kad kalafiorų kaina žiemą ėmė didėti ir dėl to, kad pernai mūsų šalies ūkiuose šių daržovių buvo išauginta mažiau nei ankstesniais metais, be to, pernykštis derlius jau parduotas.
Statistikos departamento duomenimis, žiediniais kopūstais pernai Lietuvoje buvo užsodintas 195 hektarų plotas. Užpernai jis buvo 3 hektarais didesnis.
Auginti daugiau žiedinių kopūstų, matyt, tikėdamiesi lengvo uždarbio, lietuviai ėmė iš karto po vadinamosios kalafiorų revoliucijos: 2016 m. žiedinių kopūstų daigais buvo užsodinti 223 hektarai žemės.
Vis dėlto panašu, kad didelių turtų žiediniai kopūstai ūkininkams nesukrovė. Netrukus kalafiorų ir vėl pradėta sodinti mažiau – 2017 m. šiai daržovei ūkininkai skyrė jau tik 218 hektarų žemės.
Kauno rajone kalafiorus auginantis ir pats jais prekiaujantis ūkininkas Algis Zokaitis prisiminė, kad ne vienas naujas daržovių augintojas nusivylė, nes atsiradus „Lidl” parduotuvėms žiedinių kopūstų kaina ėmė sparčiai kristi.
Pasak A. Zokaičio, kiek labiau išlošė tik tie, kurie patys prekiavo savo užaugintomis daržovėmis. „Kai kurie ūkininkai, pamatę kalafiorų kainas, puolė juos auginti, bet greitai įsitikino, kad tai nėra taip lengva, kaip įsivaizdavo. Norint nuolat turėti šviežių kalafiorų, juos reikia sėti kas dvi savaites. Bulves pasodini, nukasi ir gali pusę metų pardavinėti, o kalafiorus reikia iš karto parduoti, kitaip gali tekti užarti. O parduoti didelį kiekį nėra paprasta”, – pasakojo ūkininkas.
Paskutines gruodžio pradžioje iš laukų parvežtas daržoves A. Zokaitis pardavė praėjusį vasarį. Tada kalafiorų kaina buvo 1,20 euro už kilogramą.
A. Zokaičio teigimu, tokia kaina laikosi beveik visą sezoną. „Pirmieji švieži kalafiorai paprastai kainuoja po 2 eurus. Vėliau, kai kalafiorų jau turi visi, jie atpinga ir iki euro”, – sakė ūkininkas.
Beje, A. Zokaitis pasakojo auginantis ne tik kalafiorus, bet ir kitas daržoves: brokolius, morkas, bulves. „Jei augintume vien tik kalafiorus ar brokolius, būtų prapultis”, – atviravo Kauno rajono gyventojas.
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pavasarį šoktelėjus kalafiorų kainai ūkininkai jų užaugino 1,5 tūkst. tonų, vėliau kasmet jų derlius mažėjo. Pernai Lietuvoje buvo užauginta jau tik apie 900 tonų šių daržovių.
Beje, sumažėjus kalafiorų kainai, ūkininkai metėsi auginti brokolius.
2017 m. jais buvo užsodinta 59 hektarai žemės (daugiau kaip dvigubai daugiau nei ankstesniais metais). Tais metais buvo užauginta 331 tonų brokolių, o pernai jau tik 79 tonos.
Po metų daržovių augintojai atrado špinatus: 2016 m. jiems buvo skirta 13 hektarų (derlius – 42 tonos), po metų – 23 hektarai (74 tonos), 2018 m. – 40 hektarų (123 tonos), 2019 m. – 150 hektarų žemės(590 tonų).
Pernai daržovių augintojų susidomėjimas špinatais kažkodėl staiga sumenko – jų pasodinta perpus mažiau, o pernykštis derlius – 568 tonos.
Užtat pernai, kaip niekada anksčiau, buvo išaugęs lietuvių susidomėjimas moliūgais. Jiems ūkininkai skyrė net 772 hektarų žemės. Tuo metu 2019 m. moliūgams buvo skirti 331 hektarai, o 2016 m. – 135 hektarai.
Išankstiniais duomenimis, pernykštis moliūgų derlius – 3,6 tūkst. tonų, o užpernai moliūgų buvo išauginta 1,5 tūkst. tonų.
Lietuvos statistikos departamentas
