Pavasarinės šalnos gali padaryti daug žalos žydintiems vaismedžių sodams ir uogynams. Tad ūkininkai, kurių uogynai arba sodai patirs neigiamą šalnų poveikį, turėtų kreiptis į savivaldybes, parašydami nustatyti šalnų padarytą žalą. Be to, šalnos yra priskiriamos prie išimtinių aplinkybių – meteorologinių reiškinių, turinčių didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (kai tinkamas įsipareigojimų vykdymas yra neįmanomas).
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į savivaldybes, prašydama reaguoti į galimus ūkininkų pranešimus apie šalnų padarytą žalą, t. y. savivaldybių sudarytos žalos įvertinimo komisijos turėtų objektyviai įvertinti ir dokumentuoti galimai padarytus nuostolius.
Svarbu žinoti, kad paramos gavėjams, įgyvendinantiems projektus, finansuojamus iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir/arba dalyvaujantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinėse priemonėse, sankcijos netaikomos, kai prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių.
Todėl paramos gavėjai, dalyvaujantys minėtų programų priemonėse, ir dėl šalnų negalintys vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų, galėtų būti atleidžiami nuo įsipareigojimų.
Paramos gavėjai turėtų informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) apie šalnų padarytą žalą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie tai sužinojo. Jie taip pat turėtų pateikti NMA dokumentus, kurie patvirtintų, kad tokios aplinkybės buvo ir kad dėl jų paramos gavėjai negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
