Lapkričio 10 d. – Pasaulinė viešojo transporto diena, šią dieną verta atkreipti dėmesį į keliavimo būdų svarbą ir pasižvalgyti gerųjų praktikų kituose pasaulio miestuose.
Viešojo transporto sistemos pasaulio sostinėse
Didžiuosiuose pasaulio miestuose vis daugiau dėmesio skiriama tvaraus viešojo transporto sistemų kūrimui, siekiant, kad jos taptų neatsiejama gyventojų kasdienybės dalimi. Šių miestų pastangos puikiai iliustruoja, kaip technologijų ir investicijų derinys gali kurti švaresnį, modernesnį transportą, kuris užtikrina ne tik efektyvų, bet ir ekologišką judėjimą.
Praha, pavyzdžiui, išskirtinai akcentuoja miesto ir regiono transporto integraciją, kuri apima visą metropolio zoną. 2023 m. duomenimis, Prahoje gyvena apie 1,3 milijono žmonių, o Prahos viešojo transporto sistema per metus perveža daugiau nei 1,4 milijardo keleivių. ROPID (Prahos judumo agentūros) atstovas Drápal Filip pažymi, kad miesto ir regiono transporto integracija suteikia gyventojams patogų susisiekimą tarp priemiesčių ir miesto centro, taip skatinant viešąjį transportą kaip patogią alternatyvą automobiliams. Jo nuomone, tokio integruoto viešojo transporto tinklo, apimančio tiek miesto, tiek regiono autobusus bei traukinius, galėtų siekti ir Vilnius. Tai ypač aktualu augant priemiesčiams ir didėjant pasiekiamumo poreikiui iš tolimesnių rajonų – integruota sistema leistų sumažinti automobilių skaičių mieste ir užtikrintų patikimą transportą, atitinkantį besiplečiančio Vilniaus poreikius.
Kopenhagos judumo agentūros MOVIA atstovas Per Gellert taip pat pastebi teigiamus pokyčius: „Lietuvos sostinės viešojo transporto transformacija yra įkvepiantis pavyzdys miestui, siekiančiam tvarumo. Vilnius šiandien demonstruoja reikšmingą pažangą, turėdamas judumo agentūrą, kuri jau dabar pranoksta decentralizuotą Danijos modelį. Tai atspindi miesto ryžtą kurti šiuolaikišką viešojo transporto sistemą, pritaikytą tvariam ir patogiam gyventojų susisiekimui.“
Vilniaus viešasis transportas: tobulėjanti sistema
Vilnius yra sparčiai augantis miestas, siekiantis subalansuoti patogų judumą su tvarumo ir aplinkosaugos reikalavimais. „Šiandien sostinės gyventojams ir svečiams siūlomas vis daugiau elektra varomų transporto priemonių, atnaujinti troleibusai užtikrina patogesnes ir aplinkai draugiškesnes keliones. Nors Vilniaus viešojo transporto tinklas nėra toks didelis kaip pasaulio didmiesčių, miestas aktyviai seka tarptautines tendencijas ir taiko novatoriškus sprendimus, siekdamas gerinti kelionių kokybę ir naudotojų patirtį. Ateities perspektyvoje numatoma viešojo transporto tinklo ir maršrutų plėtra. Sieksime formuoti susisiekimo sistemą taip, kad viešasis transportas taptų susisiekimo ašimi miestui. Vilniaus viešojo transporto sistema plečia skaitmenines ir inovatyvias paslaugas, tokias kaip bekontaktis atsiskaitymas viešajame transporte ir realaus laiko maršrutų informacija“, – pasakoja JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staškevičienė.
„Šiuo metu klientai tikisi į juos orientuotos ir jiems pritaikytos paslaugos, todėl viena iš strateginių krypčių – kurti tokią paslaugą, kuri atlieptų mūsų miestiečių lūkesčius“, – priduria JUDU atstovė.
Vienas iš Vilniaus viešojo transporto sėkmės rodiklių – nuolat augantis keleivių skaičius, kasmet keliones viešuoju transportu atlieka vis daugiau miestiečių, stebime kasmet apie 6 proc. augimą, taip pat stebime ir klientų pasitenkinimą viešojo transporto paslaugomis. Šiuo metu daugiau nei 26% Vilniaus miesto gyventojų kasdienėms kelionėms renkasi autobusus ir troleibusus. 2023 metų keleivių pasitenkinimo lygis siekė 8,65 balo iš 10. Tyrimo duomenimis, vilniečiai labiausiai vertina greitą susisiekimą, patogius tvarkaraščius ir patrauklias persėdimo galimybes.
