Pasaulinę kiaušinių dieną – vištos nusipelno būti laikomos laisvai

Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kiaušiniai – vienas mėgstamiausių pirkėjų produktų. Ir ne veltui – be jų sunkiai įvaizduojama daugelis patiekalų, kulinarijos gaminių ir, žinoma, pusryčių valgių.

Vis dėlto minint kiaušinių dieną dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į šio produkto naudą organizmui, skonį bei skirtingus šio produkto paruošimo būdus, bet ir tai, kaip laikomos kiaušinius dedančios vištos. Jos gali laisvai vaikščioti ūkiuose, būti laikomos ant kraiko arba net auginamos narvuose. Būtent pastarosios sąlygos yra pačios prasčiausios.

Gyvūnų gerovė – svarbu

Organizacijos „Tušti narvai“ atstovė Miglė Krasauskaitė sako, kad jau ne vienus metus kovoja dėl geresnių vištų laikymo sąlygų ir skatina vartotojus būti sąmoningesnius bei rinktis ant kraiko ar laisvai vaikštančių vištų kiaušinius. Pasak jos, narve uždarytos vištos negali išskleisti sparnų, negali atsistoti ant žemės, nes visą laiką stovi ant grotų – tai sukelia didelį stresą, jos kenčia. Vis dėlto paukščiai nusipelno būti laimingi.

„Jeigu galima gyvūnų kančios išvengti arba bent jau  ją sumažinti, sąmoninga visuomenė turėtų siekti tai daryti. Mes matome, kad absoliuti didžioji dauguma žmonių norėtų, jog gyvūnai nekentėtų, jiems būtų suteiktos sąlygos, kurios leidžia patenkinti visus poreikius. Tai rodo visuomenės apklausos Lietuvoje ir Europoje. Džiaugiamės, kad ne tik žmonės, bet ir įmonės prisideda prie gyvūnų gerovės ir pirmenybę teikia ant kraiko laikomų vištų kiaušiniams“, – sako M. Krasauskaitė.

Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės V. Budrienės, atsižvelgdamas į vištų gerovę, prekybos tinklas nusprendė savo kulinarijos gaminiuose nebenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių.

„Visoje prekybos tinklo veikloje vadovaujamės aplinkai draugiškais principais, atsižvelgiame ir į įvairiausių organizacijų rekomendacijas. Mums ne mažiau svarbi ir gyvūnų gerovė. Būtent dėl šios priežasties daugiau nei prieš metus atsisakėme gyvos žuvies akvariumų, o šiemet, nuo vasario mėnesio, kulinarijos gaminiuose nebenaudojame ir narvuose laikomų vištų kiaušinių“, – teigia V. Budrienė.

Ji sako, kad kasmet vien kulinarijos gaminiams sunaudojama daugiau kaip 100 tūkst. kilogramų kiaušinių. Nuo šiol pirkėjai gali būti tikri, kad visi šie kiaušiniai yra tiekiami ant kraiko laikomų vištų kiaušinių augintojų.

Reikalingas ir pirkėjų įsitraukimas

Pasak M. Krasauskaitės, kad pokyčiai būtų tvarūs ir ilgalaikiai, rinktis ant kraiko auginamų vištų kiaušinius turėtų ir pirkėjai. Kaip teigia ji, gyvūnai narvuose auginami žiauriomis sąlygomis, todėl visos alternatyvos, tokios kaip narvuose laikomų vištų kiaušinių atsisakymas, prisideda prie gyvūnų gerovės.

„Tikime, kad prekybininkai gali prisidėti prie pirkėjų įpročių pasikeitimo. Kai didžiausios Lietuvos įmonės garsiai šneka apie pokyčius dėl gyvūnų gerovės, ši žinutė pasiekia daugybę žmonių, kurie prieš tai galėjo net nebūti pagalvoję, jog egzistuoja ir skirtingi vištų laikymo būdai. Žinoma, svarbu, kad ir pirkėjai rinktųsi tokius produktus, kurie reiškia didesnę gyvūnų gerovę. Rinkdamiesi tokius produktus jie nerems gyvūnų kančios ir sudarys didesnę etiškesnių produktų paklausą“, – pasakoja organizacijos „Tušti narvai“ atstovė.

Pasak jos, svarbiausias veiksnys, renkantis kiaušinius, vis dar išlieka kaina, tačiau apklausos rodo, kad pirkėjų sąmoningas su laiku vis auga, o šiuo metu, rinkdamiesi kiaušinius jau 29 proc. pirkėjų atsižvelgia ir į vištų auginimo sąlygas.

„Vištų laikymo sąlygos yra antras pagal svarbą kriterijus renkantis kiaušinius. „Nielsen IQ“ duomenimis, šių metų pirmaisiais mėnesiais ant kraiko, laisvai ir ekologiškai auginamų vištų kiaušinių pardavimai moderniuose prekybos centruose išaugo 67 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tokie pokyčiai džiugina, ypač turint omenyje, kad prieš 5 metus tik 9 proc. pirkėjų atsižvelgdavo į vištų laikymo sąlygas, o didžioji dauguma parduodamų kiaušinių Lietuvoje buvo padėti narvuose“,  – teigia M. Krasauskaitė.

Apklausą „Tuščių narvų“ užsakymu atliko „Vilmorus“ šių metų balandžio mėn. Buvo apklausta 1001 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18 ir vyresni.

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.