2019 m. kovo 20 d. Radvilų rūmų muziejuje buvo atidaryta paroda „Vilniaus priemiesčių topografija. XVIII a. pab.–XIX a. pr. Vilniaus gimnazijos mokinių braižyti žemėlapiai“. Tai bendra Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos paroda.
Parodos atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė dr. Daiva Lukšaitė, laikinai atliekanti Lietuvos vyriausiojo archyvaro funkcijas, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, Alfonsas Tamulynas, šio archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vyriausioji paleografė Violeta Pansevič bei parodos kuratorius Radvilų rūmų muziejaus vedėjas Remigijus Černius.
Parodoje eksponuojama per 30 Vilniaus priemiesčių ir apylinkių planų (Pohuliankos, Žvėryno, Paplaujos, Užupio, Šnipiškių, Lukiškių, Vingio, dabartinės Tilto gatvės, Subačiaus gatvės ir Aušros vartų apylinkės) iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos fondo (LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 65). Šie planai buvo sukurti kaip Vilniaus gimnazijos moksleivių mokomieji darbai. XVIII a. pab. ir pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais norintieji tapti matininkais geometrijos žinių įgydavo vietinėse Vilniaus kolegijose ir gimnazijose bei vienuolynų mokyklose. Į mokymo įstaigų programas buvo įtrauktas ne tik paprastas piešimas, bet ir topografinis piešimas, kurio praktinės užduotys būdavo išmatuoti mokyklos arba artimiausios vietovės teritoriją ir šiuos matavimus perkelti į brėžinius. Praktines užduotis atlikdavo paprastai ketvirtos klasės mokiniai, jos vykdavo lauke, kur mokiniai buvo supažindinami su įrankių naudojimu ir apmatavimų piešimu, o paskui turėdavo patys atlikti paskirtų vietų matavimus ir padaryti jų brėžinius. Todėl visi Vilniaus priemiesčių planai yra sudaryti šiltuoju laikotarpiu, t.y. birželio ir liepos mėnesiais.
Vilniaus priemiesčių ir apylinkių planai piešti miniatiūrine piešimo technika, dažniausiai juodu tušu, nors yra ir spalvotų planų, pieštų akvarele, išryškinant reljefą – svarbiausias kalvas ir miškingas vietas, dirbamus laukus ir pievas, Vilnios, Neries ir Vingrių upių pakrantes, taip pat išryškinant Vilniaus priemiesčių užstatymą – gyvenamuosius namus, dvarus, bažnyčias ir vienuolynus, malūnus, tiltus. Ypatingo gyvumo eksponuojamiems planams suteikia jų paaiškinimai su įvairiais piešinukais, vaizduojančiais dažniausiai matininko darbo įrankius – braižymo stalelį (menzulą), popieriaus ruloną, skriestuvą. Kartais prie paaiškinimų ir rodyklių vaizduojami angelai, paukščiai, kolonos arba floristiniai motyvai – medžiai, augalai, gėlės. Todėl šie Vilniaus priemiesčių planai yra informatyvūs ne tik istorikams ar Vilniaus miesto istorija besidomintiems asmenims, bet ir dailės tyrinėtojams.
XVIII a. pab.–XIX a. pr. Vilniaus gimnazijos mokinių sukurti brėžiniai teikia daug žinių apie Vilniaus priemiesčių ir apylinkių raidą, Vilniaus tvarkymą ir žemės matavimų darbų praktiką.
Ši paroda yra parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto pasirengti Vilniaus 700 metų jubiliejui, antrosios parodos „NOSTRA VILNA: pirmasis Vilniaus atvaizdas“ dalis.
Paroda veiks iki spalio 6 d.
Parodos kuratorius Remigijus Černius
Parodos rėmėjas VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnybos informacija
