„General Financing banko“ specialistai skaičiuoja, kad kalėdiniu laikotarpiu vidutinė klientų vartojimo paskolų suma sumažėjo, o žiemą žmonės apskritai yra labiau linkę taupyti nei skolintis. Tuo tarpu psichologai pastebi, jog kai kurie lietuviai, būtent šiuo metu laiku noriai perka, nes taip siekia pagerinti sau nuotaiką niūriausiu metų sezonu. Tačiau banko klientų elgsena rodo, kad lietuviai didesnes išlaidas planuoja ne žiemą.
Žiemos slogutis skatina emocinį pirkimą
Sausio mėnesį minime liūdniausią metų pirmadienį, o psichologų tyrimai rodo, kad visas šaltasis metų periodas apskritai yra susijęs su prastesne žmonių nuotaika. Psichologė Monika Kuzminskaitė sako, jog prastesnė žmonių nuotaika tamsesniu metų laiku gali būti siejama su daugeliu veiksnių. Pavyzdžiui, praėjęs šventinis laikotarpis buvo sukūręs savotišką pareigą pirkti daiktus, pramogas, paslaugas.
„Tiesa ir tai, jog kai kurie žmonės pirkdami, papildomai siekia pagerinti sau nuotaiką, nes jiems pats pirkimo veiksmas atneša malonumo, apdovanojimo jausmus, ir veikia panašiai, kaip saldainis. Derinyje su prastu finansų planavimu tai gali atnešti nusivylimą savimi ir bejėgiškumą, kuris savo ruožtu – paskatinti pirkti dar. Faktas ir tai, jog žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, dažniausiai prie įvairių ekranų: TV, telefono ar kompiuterio, tad emociniam pirkimui sąlygos yra tikrai palankesnės“, – sako psichologė.
M. Kuzminskaitės teigimu, augant išlaidoms, natūraliai gali atsirasti poreikis ir papildomoms pajamoms, skolinimuisi. Vis dėlto kalbant apie pastarąjį, psichologės nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kaip žmogus tiksliai ir teisingai suvokia turto, nuosavybės, skolos, pareigos sąvokas. Skolinimasis turėtų būti atsakingas ir pasvertas veiksmas, nenulemtas žiemos slogučio.
„Pavyzdžiui, yra aspektų, kurie vienareikšmiški teisės ar finansų perspektyvoje, tačiau psichologiškai visada gali priklausyti nuo daug kintamųjų. Tarkime, įdomus ir toks aspektas, ar pasiskolintas daiktas žmogaus yra suvokiamas kaip „nuosavas“ daiktas, kad ir laikinai – ar su juo vis tik elgiamasi kitaip, mažiau jį vertinant ir branginant“, – svarsto psichologė.
Mažėjo vartojimo paskolų dydis
Anot „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktoriaus Eimanto Palionio, analizuodami praėjusio šventinio laikotarpio skolinimosi duomenis, banko specialistai atkreipė dėmesį į tai, jog prieššventiniu laikotarpiu sumažėjo išduodamų vartojimo paskolų dydis.
„Pastebėjome, kad pernai gruodį klientai, imdami paskolą, planavo įsigyti mažesnės vertės pirkinius ar dovanas, o ne pavyzdžiui, pradėti namų remontą ar nusipirkti automobilį. Apskritai pastarųjų kelerių metų duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu daugiau yra taupoma, nei skolinamasi, nes tradiciškai žiemą yra didesnės komunalinės išlaidos, tad klientai yra šiek tiek atsargesni“, – teigė E. Palionis.
Kada dažniau planuojame imti paskolą?
Kalbėdamas apie skolinimosi tendencijas – kada ir kam lietuviai dažniau yra linkę imti paskolas, finansų specialistas išskyrė pavasarį bei vasaros pabaigą.
„Jau keletą metų paeiliui, pavasarį matome ryškius skolinimosi augimo šuolius, kai poreikis paskoloms padidėja apie 20 proc. Manome, kad tai greičiausiai yra susiję su įvairiais tvarkymo, buities atsinaujinimo projektais, kurie yra atliekami tuo metu: paskolos imamos ir namų remontui, ir sodyboms sutvarkyti, nemažai yra norinčių įsigyti ir naujesnį automobilį.
Dar viena paskolų ūgtelėjimo banga pastebima vasaros pabaigoje, antroje rugpjūčio pusėje. Šį padidėjimą labiau siejame su atostogų planavimu, kai prieš sezono pabaigą, žmonės nori pasinaudoti dar viena galimybe pasididinti savo atostogų biudžetą“, – teigia GFB Rizikos valdymo departamento direktorius.
Griauna mitus apie paskolas
Apskritai kalbėdamas apie visuomenės požiūrį į vartojimo paskolas, E. Palionis pabrėžia, kad jis yra besikeičiantis: vartotojai iš finansų įstaigų skolinasi drąsiau, o anksčiau suformuoti mitai, susiję su šiomis paslaugomis – sklaidosi.
„Anksčiau vyravo nuomonė, kad vartojimo paskolą gali gauti bet kas – net ir stabilių pajamų neturintys bedarbiai, o skolinančioms įmonėms yra naudinga turėti net ir nemokių klientų. Tai yra netiesa – įmonės visais būdais stengiasi vengti nemokių klientų ir dar prieš suteikdamos paskolą tinkamai įvertina, ar asmuo galės ją grąžinti“, – pažymi „General Financing banko“ atstovas.
Anot jo, sprendžiant iš banko turimos informacijos, vartojimo paskolas lietuviai paprastai ima norėdami susiremontuoti būstą, pirkdami sodo įrangą, naudotą automobilį ar įsigydami naujesnę buitinę techniką, taip pat siekdami padengti netikėtas medicinines išlaidas ar sugedus automobiliui.
„Šios paskolos išsiskiria procesų paprastumu. Jei lygintume su būsto paskola, vartojimo paskolos suteikimo procesas taip pat yra gerokai greitesnis. Vis dėlto, planuojant imti vartojimo paskolą, svarbu įsivertinti ir savo finansines galimybes, nusistatyti priimtiną įmokų dydį bei paskolos grąžinimo trukmę“, – sako E. Palionis.
Skolintis reikia ne impulsyviai, o atsakingai
Finansų eksperto teigimu, pagrindinis principas skolinant ir skolinantis yra toks: tiek paskolą išduodanti įstaiga, tiek ir pats vartotojas turi atsakingai vertinti situaciją ir galimybes grąžinti paskolą. Tam padeda ir atsakingo skolinimosi gairės.
„Tai tokia kombinacija veiksmų, kuriuos turėtų atlikti kiekvienas norintis pasiimti vartojimo paskolą. Skolinantis svarbiausia kritiškai įsivertinti savo galimybes grąžinti paskolą: jau turimus įsipareigojimus, esamas pajamas bei riziką joms sumažėti. Svarbiausia – būti tikram, kad gauta paskola netaps našta ir problema. Kreipiantis dėl paskolos taip pat labai svarbu vengti impulsyvumo, ypač, kai kalbama apie didelės vertės pirkinius.
Tokiems apmąstymams galima skirti ir daugiau laiko, siekiant įsitikinti ar tikrai norimas pirkinys sukurs įsivaizduojamos pridėtinės vertės, o gal visus poreikius patenkins ir pigesnis produktas“, – svarsto GFB Rizikos valdymo departamento vadovas.
E. Palionis primena, jog visgi ištikus gyvenimiškiems sunkumams: pavyzdžiui, nutrūkus santuokai, netekus darbo, galima kreiptis į banką, prašant atidėti įmokų už paskolas grąžinimą. Svarbu, kad nebūtų vėluojama atlikti mokėjimų daugiau kaip 30 dienų.
„Tokiais atvejais reikia nebėgti nuo problemos, o ją spręsti: neužsidarykite savyje, kalbėkitės su banko specialistais. Bet kam gali nutikti netikėta situacija, kai pasikeičia finansinės galimybės padengti savo įsipareigojimus. Pateikus prašymą ir nurodžius svarbią priežastį, tokie mokėjimai gali būti atidėti iki 3 mėnesių. Tokiu atveju Jūs turėsite sutartą laikotarpį, kurio metu galėsite „atsitiesti“ bei grįžti į ankstesnę savo mokumo būseną ir toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus laiku“, – pabrėžia „General Financing banko“ atstovas.
