• Renginiai
  • Receptai
  • Laisvalaikis
  • Video
Antradienis, 16 gruodžio 2025
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Vilniaus Kraštas
Reklama
  • Žinios
    • Vilnius
    • Trakai
    • Vilniaus rajonas
    • Elektrėnai
    • Šalčininkai
  • Renginiai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Politika
  • Mokslas
  • Turizmas
  • Įdomu
  • ŽŪM
  • Žinios
    • Vilnius
    • Trakai
    • Vilniaus rajonas
    • Elektrėnai
    • Šalčininkai
  • Renginiai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Politika
  • Mokslas
  • Turizmas
  • Įdomu
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Vilniaus Kraštas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Pradžia Mokslas ir studijos

Palaipsniui sostinėje mažėja rusų kalba besimokančių vaikų

2025-10-27
Mokslas ir studijos, Naujienos, Vilnius
Laikas: 3 min skaitymo
Moksleiviai / nuotr. Josvydas Elinskas (ELTA)

Moksleiviai / nuotr. Josvydas Elinskas (ELTA)

Vilniuje palaipsniui mažėja moksleivių, besimokančių rusų kalba, sako sostinės savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas. Jo teigimu, per pastaruosius ketverius metus vaikų, besimokančių rusakalbėse klasėse, sumažėjo daugiau nei 1 proc.

Šiuo metu Vilniuje yra apie 10,5 tūkst. tokių moksleivių – tai beveik 15 proc. visų sostinės mokyklose besimokančių vaikų.

Pasak V. Vaitiekūno, per pastarąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo ir kita nei rusų ar lietuvių kalba besimokančių vaikų skaičius. 2022–2023 m. tokių vaikų dalis sudarė 7,1 proc., o šiuo metu kita nei rusų ar lietuvių kalba Vilniuje mokosi 6,8 proc. visų moksleivių.

„Tas bendras mažėjimas, sakyčiau, yra tam tikras ir savivaldybės pastangų rezultatas, nuopelnas ir tvarkant tinklą, ir stiprinant ugdymą valstybine kalba. Tai matome, kad kreivė, nors ir nežymiai, pastaraisiais metais šiek tiek sparčiau juda taip, kaip ir bendroje statistikoje (…) – vis daugiau vaikų renkasi ugdymą valstybine kalba“, – pirmadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu kalbėjo V. Vaitiekūnas.

Jo teigimu, panašios tendencijos stebimos ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo srityje. Čia lietuvių kalba ugdomų vaikų skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo 2,9 proc.

„Vilniaus mokyklose mes labai aiškiai pastebime, kad (…) itin žemas mokinių, lankiusių darželius nevalstybine kalba ir siekiančių pirmoje klasėje mokytis valstybine kalba, lietuvių kalbos lygis. Tai tikrai trukdo sklandžiai pradėti tą svarbų perėjimą iš ikimokyklinio ugdymo į pradinį ugdymą“, – kalbėjo savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas.

Žemas lietuvių kalbos mokėjimo lygis tautinių mažumų mokyklose – šalies politikų atsakomybė

Savo ruožtu Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius sako, jog situacija, nors ir nežymiai gerėjanti, vis dar nėra patenkinama – dėl jos, pasak pedagogo, kalti teisės aktus priiminėjantys šalies politikai.

„Aš turiu šių metų ministerijos patvirtintą ugdymo planą, kuriame numatyta, kad tautinių mažumų mokyklose, pirmoje klasėje, lietuvių kalbai yra skiriamos penkios pamokos, antroje – keturios, trečioje – penkios ir ketvirtoje – penkios“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

„Tuo tarpu lietuviškose mokyklose (atitinkamai – ELTA) aštuonios, septynios, septynios ir septynios. Tai mes iš karto patys, rengdami teisinius aktus, tokio tipo mokykloms užprogramuojame milžinišką skirtumą, kuris po ketverių metų buvimo mokykloje padaro nemažą atskirtį tarp tokių mokyklų vaikų“, – akcentavo jis.

E. Griškevičiaus teigimu, siekiant sumažinti atskirtį tarp lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų, reikėtų bent jau pradiniame ugdymo etape suvienodinti lietuvių kalbos pamokų skaičių visų tipų mokyklose.

„Kadangi viskas priklauso nuo mokyklos bendruomenės, nuo mokyklos vadovų požiūrio, tai galbūt ne visi naudojasi tam tikromis ugdymo plano galimybėmis ir priima šituos siūlomus skaičius (…), tai aš, visgi, siūlyčiau, kad galbūt reikėtų suvienodinti lietuvių kalbos pamokų skaičių pradiniame ugdyme visų tipų mokyklose“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

ELTA primena, kad apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti praėjusių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.

Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais, pernai lapkritį buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.

Tuo metu buvo siūloma, kad nuo 2025 m. rugsėjo ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.

2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.

 

Austėja Paulauskaitė (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Šaltinis: ELTA
DalintisSiųstiSiųsti

TAIP PAT SKAITYKITE

Žinios

Kalėdinės eglės sužibo Trakų rajone
Grigiškės bunda iš naujo: metai, kai iniciatyvos virto tradicijomis, o žmonės – miesto kūrėjais
Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos mokinių ir mokytojų patirtys užsienyje
Švenčiant Naujuosius Vilniuje – fejerverkai nelaukiami

Politika

Vilnius reikalauja, kad Minskas nutrauktų hibridines atakas, išleistų įstrigusius vilkikus
Du vaikus turinčios šeimos nebus laikomos daugiavaikėmis
Meras sako, jog sostinėje problemų dėl migrantų kol kas nėra
Šakalienė: visi krašto apsaugos ministrai galėjo atsisveikinti su kariais, man to neleido

Kultūra

Net dešimt Vilniaus erdvių pasipuoš šiuolaikinio meno kūriniais
Lenkų teatro dienos Vilniaus krašte 2025
Lietuvos totorių bendruomenei jau 100 metų
Vilnius skirs finansavimą keturiems filmams, kuriamiems mieste

Sportas

„Ryto“ puolimą sustabdęs „Lietkabelis“ po ilgos pertraukos džiaugiasi pergale Vilniuje
Komandą papildė vartininkas V. Šarkauskas
Pratęstas kontraktas su puolėju N. Petkovičiumi
Vilniaus „Žalgirį“ paliko E. Ofori

Populiariausi

Setupad – pirmoji kompanija Baltijos šalyse tapo sertifikuotu Google leidėjų partneriu (GCPP)

Setupad – pirmoji kompanija Baltijos šalyse tapo sertifikuotu Google leidėjų partneriu (GCPP)

Linksmos dovanos, kurios patiks humoro jausmą turintiems žmonėms

Linksmos dovanos, kurios patiks humoro jausmą turintiems žmonėms

Tarptautinės Erasmus+ patirtys Vilniaus agroekologijos mokymo centre

Tarptautinės Erasmus+ patirtys Vilniaus agroekologijos mokymo centre

Vilnius įžiebė natūralią Kalėdų eglę: Katedros aikštėje – milžiniškas eglutės žaisliukas

Vilnius įžiebė natūralią Kalėdų eglę: Katedros aikštėje – milžiniškas eglutės žaisliukas

Vilnius – oficiali Europos Kalėdų sostinė 2025: kokios bus tradicijos ir naujovės

Vilnius – oficiali Europos Kalėdų sostinė 2025: kokios bus tradicijos ir naujovės

Vilnius įžiebė natūralią Kalėdų eglę: kviečia atsigręžti į nematerialias vertybes

Vilnius įžiebė natūralią Kalėdų eglę: kviečia atsigręžti į nematerialias vertybes

Proneta
pamatyti.lt pamatyti.lt pamatyti.lt

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Anonsai
  • Aplinka
  • Apžvalgos
  • Elektrėnai
  • Finansai
  • Gamyba-Pramonė
  • Grožis
  • Gyvenimas
  • Įdomu
  • Istorija
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Lankytinos vietos
  • Lietuva
  • Lietuvos naujienos
  • Mokslas ir studijos
  • Naujienos
  • Nelaimės
  • Orai
  • Padėka
  • Politika
  • Receptai
  • Religija
  • Renginiai
  • Renginiai Elektrėnuose
  • Renginiai Šalčininkuose
  • Renginiai Trakuose
  • Renginiai Vilniaus rajone
  • Renginiai Vilniuje
  • Rinkimai
  • Šalčininkai
  • Skelbimai/Pranešimai
  • Socialiniai reikalai
  • Socialiniai tinklai
  • Sportas
  • Statyba
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Trakai
  • Transportas
  • Turizmas
  • Užsienio naujienos
  • Verslas
  • Verslo gidas
  • Video
  • Vilniaus rajonas
  • Vilniaus rajonas
  • Vilnius
  • Žemės ūkio ministerijos naujienos
  • Žemės ūkis
  • Žiniasklaida
  • Žinios

Naujienos

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo Ataskaitą

Kalėdinės eglės sužibo Trakų rajone

Kalėdinės eglės sužibo Trakų rajone

Grigiškės bunda iš naujo: metai, kai iniciatyvos virto tradicijomis, o žmonės – miesto kūrėjais

Grigiškės bunda iš naujo: metai, kai iniciatyvos virto tradicijomis, o žmonės – miesto kūrėjais

Vilniaus Kraštas

  • Reklama
  • Kontaktai
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Vilnius
    • Vilniaus rajonas
    • Trakai
    • Šalčininkai
    • Elektrėnai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Renginiai
    • Renginiai Vilniuje
    • Renginiai Trakuose
    • Renginiai Vilniaus rajone
    • Renginiai Elektrėnuose
    • Renginiai Šalčininkuose
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Mokslas ir studijos
  • Transportas
  • Verslas
  • Technologijos
  • Turizmas
  • Žemės ūkis

© 2022

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Vilnius
    • Vilniaus rajonas
    • Trakai
    • Šalčininkai
    • Elektrėnai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Renginiai
    • Renginiai Vilniuje
    • Renginiai Trakuose
    • Renginiai Vilniaus rajone
    • Renginiai Elektrėnuose
    • Renginiai Šalčininkuose
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Mokslas ir studijos
  • Transportas
  • Verslas
  • Technologijos
  • Turizmas
  • Žemės ūkis

© 2022