„Vilniaus mieste ne vienerius metus rengiami festivaliai, tapę jau tradiciniais ir laukiamais metų įvykiais, formuoja kultūrinį miesto identitetą, skleidžia sostinės vardą už šalies ribų ir neabejotinai prisideda prie ekonominės gerovės. Vilniaus miesto savivaldybės skirtu finansavimu trejiems metams siekėme komandoms padėti jaustis stabiliau, užtikrinti sklandesnį darbą, pritraukti išskirtinius ir inovatyvius kultūros ir meno kūrėjus, atlikėjus, plėsti renginių įvairovę ir jų lokacijas“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Įvertinus šio konkurso remiamų festivalių organizatorių Savivaldybei pateiktas ataskaitas skaičiuojama, kad festivalių programų renginiuose per metus apsilankė beveik 400 tūkst. žiūrovų per metus.
S. Bieliūnės teigimu, tai patvirtina festivalių programų aktualumą ir konkurencingumą – organizuojami renginiai yra tapę būtinąja Vilniaus kultūrinio metų ciklo dalimi, turi savo žiūrovus, yra laukiami bei gausiai lankomi.
Tiesa, tai tampa ir savotišku išbandymu organizatoriams, iš kurių lankytojai kasmet tikisi kūrybiškų, nuostabą keliančių sprendimų, kokybiško, žiūrovams vertybiškai svarbaus turinio bei žinomų menininkų pasirodymų. Itin džiugu, kad šių renginių metu tvarumo ir prieinamumo temoms kaip miestui itin svarbiems aspektams skirtas ne mažas dėmesys.
Nuotr. V. Ribokaitės
Kvietė į daugiau nei 770 renginių
Praėjusiais metais prie Vilniuje vykusių festivalių įgyvendinimo prisidėjo daugiau nei 6,4 tūkst. komandų narių, atlikėjų ir kūrėjų iš Lietuvos bei užsienio. Įvairiose sostinės erdvėse festivalių metu užkulisiuose dirbo ar scenoje pasirodė kūrėjai iš 40-ies valstybių. Tai dažnai mažiau matoma žiūrovui, bet itin reikšminga ir miesto ekonomikai, ir žinomumui.
„Festivaliai turi reikšmingą finansinę įtaką. Jų metu dirba didžiulės organizatorių bei savanorių komandos, nuomojamos salės, įranga, perkamos kitos paslaugos. Pas mus atvyksta daugybė užsienio svečių – nuo kūrėjų, atlikėjų iki ekspertų, kurie ne tik apsistoja viešbučiuose, lankosi restoranuose, naudojasi kitomis paslaugoms, bet ir užmezga ryšius, kviečia bendradarbiauti, grįžta turistiniais ar darbo tikslais į mūsų miestą. Taigi galima drąsiai teigti, kad festivalių naudą jaučia ir su jais tiesiogiai nesusiję vilniečiai“, – pažymi S. Bieliūnė.
Savivaldybės finansavimą užsitikrinę festivaliai lankytojus ir žiūrovus kvietė į daugiau nei 770 renginių įvairiose Vilniaus erdvėse – teatruose, muziejuose, bibliotekose, koncertų salėse, kino teatruose ir net žaliosiose miesto zonose.
Finansavimas garantuoja aukštesnę renginių kokybę
Vilniaus miesto savivaldybės finansavimą trejų metų laikotarpiui yra užsitikrinę 18 festivalių organizatorių. Priklausomai nuo finansavimo dydžio, festivaliai padalinti į dvi kategorijas.
Didžiųjų festivalių kategorijoje finansavimas buvo skirtas tokiems festivaliams kaip „Naujasis Baltijos šokis“, „Open House Vilnius“, „Vilnius Mama Jazz“, taip pat festivaliui „Gaida“, Europos kino festivaliui „Scanorama“, „Kristupo festivaliui“, „Vilnius Jazz“, „Sirenos“, „Banchetto Musicale“, „Kino pavasaris“ ir Vilniaus trumpųjų filmų festivaliui.
„Tvarus ir ilgalaikis finansavimas yra vienas didžiausių festivalių organizatorių iššūkių. Finansavimo dėka pasiekėme džiuginančių rezultatų – išaugo programų ir renginių apimtis, sustiprėjo prieinamumo iniciatyvos, padidėjo tarptautinės kino industrijos svečių bei nacionalinių premjerų skaičius. Finansinis stabilumas tapo ypač svarbiu siekiant užtikrinti meninę kokybę ir kryptingą festivalio augimą Vilniuje bei tarptautiniu mastu“, – teigia Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.
Jai pritaria ir Solveiga Buoželytė, Architektūros fondo organizuojamo projekto „Open House Vilnius“ vadovė: „Atviros architektūros festivalis gegužę sugrįš jau 12-ąjį kartą. Per visus šiuos metus renginys užaugo, atrado savo vietą Vilniaus renginių kalendoriuje ir subūrė savo auditoriją. Gautas finansavimas suteikia mums galimybę planuoti ilgesniam laikotarpiui ir kryptingai vystyti renginį – ieškoti naujų būdų kalbėti apie architektūrą, sudominti ir įtraukti visuomenę, pabrėžiant kokybiškos architektūros svarbą“.
Mažųjų festivalių kategorijoje finansavimas skirtas tarptautinei Vilniaus knygų mugei, „Mados infekcijai“, „Lithuanian Pride“ („Baltic Pride“), literatūros festivaliui „Vaikų knygų sala“, kino festivaliui „Gilios upės tyliai plaukia“, tarptautiniam folkloro festivaliui „Pokrovo varpai“ ir urbanistinio šokio festivaliui „Urban Essentials“.
Nuotr. V. Ribokaitės
Vilniaus miesto strateginių festivalių finansavimo konkursas – ką reikia žinoti?
Pirmą kartą Vilniaus rengtame strateginiame festivalių finansavimo konkurse daugiau nei milijonas eurų 2025-ųjų laikotarpiui paskirstyta 18 sostinėje vykstančių festivalių. Toks pat finansavimas konkurso laimėtojams bus skiriamas ir dar dvejus metus, neteikiant papildomų paraiškų.
Lyginant su 2024-aisiais, finansavimas didiesiems sostinės festivaliams augo daugiau nei du kartus: nuo 423 tūkst. eurų iki daugiau nei 1 milijono eurų. Išaugo ir finansuotų didžiųjų festivalių skaičius, 2024 metais tokių buvo devyni.
Konkurso laimėtojai buvo atrinkti atsižvelgiant į konkurso paraiškose pristatytą 2025–2027 m. festivalių programą, festivalių meninę ir kultūrinę vertę, aktualumą ir reikšmingumą Vilniaus miestui, ekonominę naudą, taikomus universalaus dizaino ir aplinkosauginius sprendinius ir kitą paraiškose prašomą informaciją.
Konkurse galėjo dalyvauti ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, registruoti Vilniaus miesto savivaldybėje, organizuojantys festivalius, išskyrus biudžetines įstaigas ir kitas įstaigas, kurios yra išlaikomos arba dotuojamos iš Vilniaus savivaldybės ar valstybės biudžeto.
