Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia, kad odontologijos paslaugų licencijavimas būtų perduotas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (Akreditavimo tarnybai). Šiuo metu laukiama, kol ministerijos inicijuoti pakeitimai bus svarstomi Seime.
Tai, kad pokyčiai šiame sektoriuje būtini, rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimo rezultatai. Jie atskleidžia, kad dalis odontologines paslaugas teikiančių juridinių asmenų veiklą vykdo galimai neturėdami reikiamų licencijų. Tokia informacija kelia nerimą.
VMI analizė rodo, kad tarp 2377 pernai analizuotų odontologijos įmonių yra 65 juridiniai asmenys, kurie VMI deklaravę, jog vykdo odontologijos veiklą kaip pagrindinę, tačiau nebuvo gavę leidimo tokiai veiklai vykdyti.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, neteisėtai veiklai, tai yra veiklai be licencijų, Odontologų rūmai negali paskirti baudų ar kitaip bausti, tad tokiais atvejais tenka tik moralinė atsakomybė, bet ne daugiau.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad poreikis odontologų veiklos licencijavimo procedūrą keisti ir tobulinti specialistų bendruomenėje buvo išsakomas jau senokai.
„Dabartinė situacija iš esmės yra ydinga: Akreditavimo tarnyba, kuri licencijuoja visas kitas sveikatos priežiūros paslaugas, prie odontologų veiklos priežiūros ir kontrolės prisidėti gali tik fragmentiškai, mat veiklos licencijas išduoda Odontologų rūmai. Tokia įsitvirtinusi praktika kelia klausimų ne tik dėl paslaugų kokybės, jų prieinamumo, bet ir dėl veiklos skaidrumo“, – sako ministras A. Veryga.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės teigimu, odontologų licencijavimo tvarka jau seniai turėjo būti peržiūrėta ir tenka apgailestauti, kad tiek laiko buvo gaištama ją pakeisti.
„Stebėtina, kad sveikatos sektoriuje dar likusi sritis, kur licencijos išduodamos pačių sau. Tai vienintelė užsilikusi medicinos sritis, kurios nelicencijuoja valstybės įgaliota institucija, o tai palikta savivaldai. Kyla retorinių klausimų – jei Odontologų rūmai nenori atiduoti šios funkcijos, gal tuomet ir kardiologams, šeimos gydytojams, kitiems sveikatos priežiūros specialistams teikti licencijas patiems sau?“, – sako A. Kubilienė.
Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienės nuomone, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, norint užsiimti odontologinėmis ar burnos priežiūros paslaugomis, pirmiausia reikia tapti Odontologų rūmų nariu, susimokėti stojimo, o vėliau ir narystės mokestį, kuris panaudojamas rūmų poreikiams.
„Tik tada galima pradėti vykdyti veiklą. Dabar gi siūloma, kad odontologinės priežiūros ir pagalbos įstaigoms, gydytojams odontologams bei burnos priežiūros specialistams būtų sudaromos vienodos sąlygos pradėti ir vykdyti veiklą kaip ir kitoms gydymo įstaigoms bei specialistams, taip užtikrinant šių paslaugų teikimo kokybę ir saugumą, o surinktos lėšos, priešingai nei iki šiol, keliautų tiesiai į valstybės biudžetą“, – siūlomų pokyčių esmę aiškina N. Ribokienė.
Anot jos, pakeitus licencijavimo tvarką gerėtų ir odontologijos bei burnos priežiūros paslaugų prieinamumas, mat siūloma įteisinti, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas gydymo įstaigoje galėtų dirbti ne tik pagal darbo sutartį. Jis galėtų būti susijęs su ja darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais, tai yra, dirbti mažojoje bendrijoje ar individualioje įmonėje.
Pakeitus dabar galiojančią tvarką, iki įstatymo priėmimo išduotos licencijos ir toliau galiotų – nereikėtų kreiptis dėl naujų licencijų išdavimo ar keitimo.
