Artėjant Brailio rašto išradėjo Luji Brailio gimimo metinėms (gimė 1809 m. sausio 4 d.), Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) – institucija, atsakinga už Brailio rašto kokybę Lietuvoje, – siekia atkreipti visuomenės dėmesį į Brailio rašto naudojimo aplinkoje svarbą ir teigia, kad teisingas ir atsakingas Brailio rašto naudojimas sukurtų reikšmingą pokytį nematantiems žmonėms.
Prieinama aplinka leidžia žmonėms su negalia savarankiškai judėti, naudotis paslaugomis, dalyvauti bendruomenės gyvenime ir jaustis visaverčiais visuomenės nariais. Kol nesiimama spartesnių pokyčių, žmonės su negalia yra priversti gyventi taip, kaip jiems leidžia kitų kuriamos galimybės, o ne taip, kaip patys norėtų.
„Kultūros institucijos turi būti atviros, jautrios ir įtraukios“
Vis dažniau prieinamumas tampa organizacijų kultūros dalimi ir teigiamai veikia tiek paslaugų kokybę, tiek įstaigos reputaciją, didina lankytojų srautus bei kuria atviresnę bendruomenę.
„Siekėme kurti atvirą, įtraukią aplinką, užtikrinančią pagarbą kiekvienam lankytojui. Prieinamumas mums reiškia ne tik fizinių kliūčių šalinimą, bet ir lygias visų lankytojų galimybes pažinti kultūrą, istoriją bei atmintį, – pasakoja šiemet duris atvėrusio muziejaus „Dingęs Štetlas“ atstovė Sandra Petrukonytė. – Tai buvo kūrybiškumo iššūkis mums patiems – kaip perteikti ekspozicijos pasakojimą taip, kad jis būtų paveikus žmonėms su individualiais poreikiais. Laikėmės pozicijos, kad kiekvieno žmogaus buvimas muziejuje yra svarbus, o kultūros institucijos jau nuo pirmųjų savo veiklos dienų turi būti atviros, jautrios ir įtraukios.“
Išaugusį Brailio rašto aplinkoje poreikį pastebi ir gamintojai. VšĮ „Aksida“ direktoriaus Evaldo Rimskio teigimu, dėl aplinkos pritaikymo žmonėms su regos negalia kreipiasi ne tik bibliotekos ar darželiai, bet ir verslai: „Kadangi mūsų viena iš specializacijų – Brailio rašto spauda, paslaugomis domisi statybinės organizacijos, reklamos agentūros, kreipiasi ir degalinių tinklai. Brailio spauda reikalinga ir viešajam sektoriui.“
Toks visuomenės susidomėjimas prieinamumu – ženklas, kad ateityje žmonėms su regos negalia atsivers vis daugiau erdvių.
Dėmesingas personalas, prieinama informacija ir aplinka
Nepakanka taktilinių vedimo paviršių, atvedančių iki bilietų kasos, jei vėliau, ekspozicijoje, neregintis žmogus neras nieko, ką galėtų paliesti. Dar blogiau, jeigu vėliau vedimo paviršiai apstatomi gėlių vazonais ar uždengiami kilimais. Prieinamumas turi būti kuriamas nuosekliai ir atsakingai, kad atliktų savo tikrąją paskirtį – pagelbėtų žmonėms orientuotis ir gauti informaciją.
„Lankytojams, turintiems regos negalią, esame parengę taktilinius muziejaus aukštų ir galerijų planus. Taip pat muziejaus teritorijoje įrengti septyni taktiliniai (liečiami) objektai, kurie yra ekspozicijos dalis. Visoje ekspozicijoje yra įrengti ir užrašai Brailio raštu. Siūlome ir specialiai silpnaregiams bei neregiams pritaikytą audioturą lietuvių ir anglų kalbomis. Jį sudaro daugiau nei 30 pasakojimų apie „Dingusio Štetlo“ eksponatus – fotografijas, paveikslus, atminimų knygelę, Toros ritinį ir kitus objektus. Nuo kitų audiopasakojimų šis turas skiriasi tuo, kad pristato ne tik objekto istoriją, bet ir leidžia lankytojui įsivaizduoti, kaip eksponatas atrodo, koks jo dydis, tekstūra, svoris“, – apie muziejuje integruotus prieinamumo sprendimus pasakoja Sandra Petrukonytė.
„Prieinamumas – tai daugelio elementų visuma. Kai mūsų klausia, nuo ko pradėti, dažnai sakome – jūsų įstaiga gali būti ir medyje įsikūrusi, bet jei turėsite jautrų, apmokytą, lankytoją gerbiantį personalą – jau pusė kelio link prieinamumo yra, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako LAB komunikacijos vadovė Ramunė Balčikonienė. – Kiti žingsniai – tai galvoti apie informacijos (dažniausiai – interneto svetainės, socialinių tinklų komunikacijos), vidaus ir išorės aplinkos, pačio produkto (ekspozicijos, spektaklio, filmo) prieinamumą.“
WC ženklas su Brailio raštu – populiariausias elementas
Nors vienas elementas nesukuria prieinamumo, gamintojo teigimu, dažniausiai užsakomas produktas yra tualeto ženklas su Brailio raštu.
„Pats populiariausias ir dažniausiai užsakomas elementas – tai žmonių, turinčių negalią, tualeto ženklas. Tačiau žmonėms su regos negalia labai gelbsti ir užrašai Brailio raštu lifte ar ant laiptų turėklų – gaminame ir juos. Mūsų specializacija – ženklai su Brailio raštu, taktilinės vedimo sistemos, taktiliniai žemėlapiai, taip pat – tiek tipinei visuomenei, tiek žmonėms, turintiems negalią, tinkančios iškabos“, – sako E. Rimskis.
Gamintojas neslepia, kad pasitaiko ir nesėkmių, ir įvairių kuriozinių situacijų.
Svarbiausia – pasverti poreikį ir užtikrinti kokybę
Kuriant žmonėms su regos negalia prieinamą aplinką, svarbi kiekviena detalė, atspalvis, kontrastas, dydis ir net pasirinkta vieta.
„Mums, besivadovaujantiems rega ir vizualine estetika, labai sunku perjungti mąstymą ir suprasti, kad Brailio raštas – liečiamas elementas, tad jis turi būti ir pozicionuojamas, ir vertinamas, o ir atrandamas būtent taktiline, o ne vizualine prasme. Ant salės sienos, kur mums gražu pažiūrėti, neregintis žmogus užrašo Brailio raštu savarankiškai neras, – sako LAB atstovė Ramunė Balčikonienė. – Kita dažna klaida – kai pamirštame įvertinti teksto Brailio raštu užimamą plotą. Brailio raštas perskaitomas tik tada, kai idealiai atitinka standartą, o viena raidė Brailio raštu telpa po piršto pagalvėle ir yra aiškiai užčiuopiama. Brailio raštas skirtas lytėti, tad kuriami produktai turi pasižymėti saugumu, patvarumu ir ilgaamžiškumu.“
Daugiau nei du metus aplinkos prieinamumo produktus kuriančios ir Brailio rašto spauda užsiimančios įmonės vadovas Evaldas Rimskis teigia, kad jiems tenka susidurti su įvairiais klientų prašymais nukrypti nuo standarto reikalavimų: „Kartais tenka pasiginčyti su klientais, bet labai nenuolaidžiaujame. Visada taikome maksimalius Brailio rašto standarto reikalavimus ir jeigu kažkur kažkas netelpa, vis tiek standarto reikalavimus išlaikome 100 proc., o jau tada deriname visus kitus dalykus.“
„Kartais užsakovams atrodo, kad Brailio rašto reikia visur – tada juos stabdome, peržiūrime teksto apimtį, numatomą vietą ir dažnai rekomenduojame kitus sprendimus – pavyzdžiui, QR kodą ar garso įrašą, kurie tinka kur kas didesnei auditorijos daliai ir gali būti lengvai modifikuojami, pasikeitus aplinkybėms“, – poreikio įsivertinimo svarbą akcentuoja Ramunė Balčikonienė.
Į prieinamumo sprendimus investavus daug laiko ir žmogiškųjų resursų, didžiausia grąža – tai, kad įstaigos vidaus erdvės tampa patrauklios ne tik žmonėms, turintiems regos negalią, bet ir visai visuomenei.
Rinktis sprendimus, kurie veikia
Kad prieinamumo kūrimas nėra lengvas procesas, įsitikino ir muziejaus „Dingęs Štetlas“ komanda.
„Siekėme sukurti itin aukštos kokybės taktilinius planus, todėl dirbome kartu su Lietuvos ir užsienio specialistais. Jiems teikėme užduotis, planų legendas ir nuolatinį grįžtamąjį ryšį. Brėžinių ir maketų sprendimus nuosekliai derinome su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos specialistėmis Ramune Balčikoniene ir Emilija Dailydaite. Jų indėlis buvo esminis – jos konsultavo dėl planų aiškumo, siūlė patobulinimus ir itin kruopščiai tikrino Brailio raštą“, – sakė S. Petrukonytė.
Muziejaus atstovės teigimu, sudėtingiausia buvo užtikrinti, kad prieinamumo sprendimai būtų ne tik teisingi informacine prasme, bet ir iš tiesų patogūs. Tai pareikalavo daug laiko, testavimo, konsultacijų su specialistais ir nuolatinio sprendimų tobulinimo. Tačiau būtent šis procesas leido muziejui pasiekti aukštą kokybės lygį ir sukurti sprendimus, kurie veikia praktiškai, o ne tik teoriškai.
Žmonių su regos negalia įtraukimas – būtinybė
Prieinamumo kūrimo procese reikšmingi vaidmenys tenka tiek prieinamumo sprendimus kuriantiems gamintojams, tiek ekspertams, tiek įstaigoms, kurios šiuos sprendimus naudoja praktikoje. Bet svarbiausia – pačių žmonių su regos negalia dalyvavimas procesuose. Žmonės, kuriems kuriami taktiliniai ar Brailio rašto sprendimai, geriausiai žino savo poreikius, todėl gali geriausiai įvertinti, ar kuriama aplinka išties prieinama.
VšĮ „Aksida“ iš 79 darbuotojų net 60 žmonių turi negalią, o žmonės su regos negalia sudaro daugiau nei 30 proc. viso personalo. Vadovo teigimu, darbuotojai įsitraukia ir testuoja visus produktus: „Jeigu tik kažką naujo pagaminame, iš karto bėgame į cechą ir prašome darbuotojų įvertinti. Šis sprendimas pasiteisino, sparčiai tobulėjame.“
Nuolatinis dėmesys prieinamumui
Užtikrindami prieinamumą, siunčiame žinią, kad čia kiekvienas žmogus yra laukiamas, mažiname atskirtį ir kuriame lygias galimybes. Kai prieinamumas tampa natūralia planavimo ir sprendimų dalimi, laimi visi – tiek žmonės su negalia, tiek visa visuomenė.
Tą puikiai atliepia muziejaus „Dingęs Štetlas“ komandos siekis ir tolimesniuose etapuose nepaleisti prieinamumo. „Muziejus – gyvas organizmas. Turime įvairių planų ateičiai – kad ir ką darytume, paraleliai mąstysime ir apie prieinamumo visiems lankytojams užtikrinimą. Skundų ir pasiūlymų nebijome, priešingai – laukiame. Tai padės mums tobulinti sprendimus, kad jie dar labiau atitiktų lankytojų poreikius“, – žada S. Petrukonytė.
„Kokybiški prieinamumo sprendimai gimsta tada, kai gamintojai, ekspertai, užsakovai ir patys žmonės su negalia veikia kartu. Norisi tikėti, kad susidomėjimas prieinamumu ir toliau augs, o kokybiško Brailio rašto aplinkoje daugės“, – sako R. Balčikonienė.
