Spalio pabaigoje Energetikos ir technikos muziejuje vilniečiai ir sostinės svečiai įsitraukė į aktualias diskusijas apie tvarią ateitį – 6200 muziejaus lankytojų gamino šiltnamio efektą sukeliantį anglies dioksidą, vandenilį, kuriuo ateityje bus varomi sostinės autobusai, žaidė protmūšius, atliekų krepšinį, varžėsi, kas tvariau apšildys namus, lankėsi interaktyvioje Virsmo salėje ir domėjosi, kaip tvariau vartoti turimus išteklius bei efektyviai panaudoti žaliuosius šaltinius.
Europos komisija Vilnių išrinko 2025 m. žaliąja Europos sostine – titulas suteikiamas miestams, diegiantiems tvarius ir inovatyvius sprendimus, dėl kurių mažinamos CO2 emisijos bei didinama energetinė nepriklausomybė. Iki 2030 m. Vilnius siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Užbaigė Klimato savaitę
Paskutinę spalio savaitę buvo minima Klimato savaitė 2023. Šia proga Vilniaus miestui paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės – „Atnaujinkime miestą“, „Neutralus klimatui Vilnius“, Vilniaus atliekų sistemos administratorius VASA, „Vilniaus vandenys“, AB Vilniaus šilumos tinklai – susibūrė Energetikos ir technikos muziejuje pristatyti jų darbe naudojamų tvarių technologijų.
„Siekiame iki 2030 m. šilumos gamyboje naudoti tik atsinaujinančius energijos išteklius ir planuojame, kad šį šildymo sezoną daugiau nei 70 proc. šilumos bus pagaminta nenaudojant iškastinio kuro. Mums rūpi paliekamas pėdsakas aplinkai, todėl įgyvendiname strateginius projektus, mažinančius išmetamo CO2 kiekį, pavyzdžiui, statome galingiausią Baltijos regione absorbcinį šilumos siurblį, kuris leis efektyvinti mūsų biokuro jėgainę“, – diskusijoje „Vilnius išvien: įgyvendinami tvarūs sprendimai“ kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų gamybos vadovas Rimvydas Kvedaravičius.
Jis pristatė dar vieną inovatyvų sprendimą – žaliuoju vandeniliu varomą viešąjį transportą. Per metus planuojama pagaminti daugiau nei 1 mln. kubinių metrų žaliojo vandenilio, kuris būtų tiekiamas 16 Vilniaus viešojo transporto parko autobusų.
Nulis atliekų
Prie tvaresnio miesto kūrimo nulio atliekų (angl. zero waste) principu prisideda ir vandentiekio bendrovė „Vilniaus vandenys“. „Veikdama žiedinės ekonomikos principu mūsų įmonė išvalo nuotekas, iš kurių gamina biodujas, vėliau iš biodujų generuojame elektrą. Viskas, kas lieka, išdžiovinama ir naudojama želdynams tręšti“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis.
Vilniaus atliekų sistemos administratorius VASA kvietė apie rūšiavimą sužinoti interaktyviai – žaidžiant atliekų krepšinį. VASA direktorė Justina Prunskienė teigė, kad vilniečiai aktyviai domisi rūšiavimo iniciatyvomis: „Džiaugiamės gerėjančia rūšiavimo situacija ir tai, kad gyventojai bando prisidėti prie tvaresnio miesto kūrimo“.
Renovacija prisideda prie miestų tvarumo ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau ir ji turi būti atliekama naudojant šiuolaikiškas technologijas. „Miestas yra namai, todėl atnaujindami daugiabučius naudojame energiją taupančias priemones, atnaujiname ir subalansuojame šildymo sistemas. Renovavus pastatus šilumos suvartojimą galima sumažinti 70 proc.“, – skaičiavo „Atnaujinkime miestą“ plėtros projektų vadovas Rimantas Dapkūnas.
Susitarti – iššūkis ir būtinybė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vedėjos Ramunės Baniulienės teigimu, žaliosios Europos sostinės titulas pritrauks užsienio investicijas, padės vystyti gerąsias iniciatyvas ir taps pavyzdžiu kitiems miestams. „Vilnius taps atpažįstamas Europos ir tarptautiniu mastu. Didžiausias iššūkis siekiant užsibrėžto tikslo – efektyvi komunikacija: kaip mums, visiems vilniečiams, susitarti dėl bendrų sprendimų. Pokytis prasideda susitarus, kaip norime gyventi savo mieste“, – sakė ji.
Energetikos ir technikos muziejus vykdo edukacijas ir ugdo jaunąją kartą. „Siekdami ugdyti aplinkai palankius įpročius dėmesį nukreipiame į moksleivius, studentus, šeimas. Augančio vartojimo nesumažinsime, tačiau galime skatinti antrinį vartojimą, pavyzdžiui, projekte „Upcycling“ iš senų elektronikos komponentų su moksleiviais ir studentais kuriame naujus eksponatus, – kalbėjo muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas. – Įtraukdami lankytojus į fizikos, chemijos, mechanikos užsiėmimus, domindami STEM disciplinomis, ne tik kalbame apie tvarumą, bet akcentuojame būtinybę priimti atsakingus sprendimus. Džiugina tendencija, kad tvarumas tampa reikšminga miesto infrastruktūros, Vilniaus miesto savivaldybės darbo dalimi – visa tai turės ilgalaikį teigiamą poveikį gyventojams“.
Sritis, susijusias su neutralaus miesto klimato formavimu, koordinuoja ir Vilniaus miesto pertvarką siekiant klimato neutralumo iki 2030 m. įgyvendina viešoji įstaiga „Neutralus klimatui Vilnius“.
