Ypatinga gyvenimiškoji patirtis ir nepaprastas nuoširdumas – taip galima apibūdinti 105-ąjį gimtadienį švenčiančią Stanislavą Voronis, 1944 metais išgyvenusią tragiškus Kaniūkų kaimo įvykius.
Su gražia sukaktimi ją pasveikinęs Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič linkėjo stiprios sveikatos ir geros savijautos. Kartu su meru ponią Stanislavą su gimtadieniu pasveikino Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič ir laikinai Gerviškių seniūnijai vadovaujanti Vanda Belska.
– Jūsų gyvenimiška patirtis yra neįkainojama. Išgyvenote sunkius laikus, patyrėte labai daug negandų, esate tragiškų istorinių įvykių liudininkė, tačiau visada buvote savo krašto patriotė, sąžiningai dirbote, ir už tai esu Jums dėkingas. Dėkoju už savotišką gyvenimiškos ištvermės pamoką, už pavyzdį kitoms kartoms. Susitikimai su Jumis mane įkvepia, – kalbėjo meras Zdzislav Palevič, neslėpdamas susižavėjimo ponia Stanislava, kuri, nepaisant patirtų išgyvenimų, neprarado tikėjimo gerumu.
Iki šių dienų senolė meldžiasi už žmones, kurie jai padėjo. Vienas iš jų – sovietų partizanas. Lemtingą 1944 metų sausio 29 d. naktį, kai partizanų būrys apsupo kaimą ir pradėjo taikių gyventojų žudynes, ji čiupo dukrelę ir puolė bėgti, tačiau akis į akį susitiko su ginkluotu jaunuoliu. Jis patarė jaunai moteriai bėgti prie upės. Už šį žmogų ponia Stanislava meldžiasi iki šių dienų, nes jai pavyko išvengti savo kaimynų likimo. Praėjo 80 metų ir atrodytų, kad viskas pasimiršo, tačiau ponios Stanislavos atmintyje Kaniūkų kaimo istorija vis dar gyva. Paklausta, ar prisimena, kur buvo palaidoti per Kaniūkų žudynes žuvę vietos gyventojai, ponia Stanislava pasakojo, kad jie amžino poilsio atgulė Butrimonių, Beniakainių, Šalčininkų arba vietos kapinėse. Jų nebuvo kam laidoti, tad apsiėmė tolimesni giminaičiai.
Šiandien dar vienas ryškus ponios Stanislavos prisiminimas – jos namų likimas po vyro tremties. 1947 metais jos vyras Vladislav Voronis buvo suimtas ir kalintas iki teismo, po jo sprendimo – ištremtas į Jakutiją. Dar vienu skaudžiu smūgiu buvo žinia, kad namus planuojama konfiskuoti. Tačiau moteris nepasidavė ir įrodė, kad šie priklausė jos tėvams. Taip jai pavyko apginti savo ir savo dukters gerovę.
Dėl suprastėjusios klausos ponia Stanislava jau mažiau žiūri televizorių, tačiau vis dar domisi pasaulio naujienomis, vis teiraujasi savo anūko Valentino apie tai, kas vyksta rajone ir Lietuvoje. Senolė netgi priminė, kad prieš kelias dienas atliko pilietinę pareigą ir atsakingai balsavo rinkimuose. Ji tik apgailestauja, kad jau nebėra tokia vikri kaip anksčiau, dabar turinti pasisaugoti ir būti atidesnė. Nepaisant amžiaus moteris nepraradusi humoro jausmo, kritiškai mąsto ir aktyviai bendrauja su artimaisiais ir svečiais.
Linkime poniai Stanislavai nerūpestingų dienų mylinčių artimųjų apsuptyje. Su gimimo diena! Su 105-uoju gimtadieniu!
