Elektros kainos fiksavimas gali pasirodyti gana jautri tema, kuria dažnai nesutaria ir patys ekspertai. Tačiau bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko teigimu, į klausimą fiksuoti elektros kainą ar ne geriausiai gali atsakyti tik pats žmogus, atsakingai įsivertinęs savo namų ūkio elektros vartojimo įpročius.
Fiksuota elektros kaina – saugumo garantas
„Elektrum Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje jau daugiau nei pusė visų elektros energijos vartotojų turi išmaniuosius skaitiklius ir gali sekti savo kasdienį elektros suvartojimą. Nefiksuodami kainos ir taikydamiesi prie įkainių „NordPool“ biržoje, klientai turi pakoreguoti savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, dalį elektros prietaisų išjungti tuomet, kai biržoje kaina yra aukšta – kitu atveju sąskaita už elektrą gali nemaloniai nustebinti.
„Šiemet matome itin ryškius skirtumus „NordPool“ biržoje. Pavyzdžiui, dar šią savaitę stebėjome situaciją, kai tą pačią dieną kilovatvalandės kaina skirtingomis valandomis skyrėsi beveik 6 kartus. Todėl elektros vartotojai, užfiksavę elektros kainą, gali ramiai laikytis įprastos rutinos ir elektra naudotis tuomet, kai yra poreikis – kilovatvalandės kaina neperžengs sutartyje numatyto įkainio“, – sako M. Kavaliauskas.
Pašnekovas primena 2022 m. energetikos krizę, kuomet privatūs ir verslo klientai, kainas užfiksavę dar 2021 m. pradžioje, nesulaukė tokio dydžio sąskaitų, kokias gavo klientai, kurie elektros kainų nefiksavo, o „NordPool“ biržoje buvo pasiekti visų laikų elektros kainos rekordai.
Pašnekovas primena, kad klientai, pasirinkę elektros energijos kainos fiksavimą, sudarydami sutartį gali ją fiksuoti norimam laikotarpiui, pavyzdžiui, 24 mėnesiams. Tai reiškia, kad dvejus metus elektros kaina nekis, net jei ir rinkoje įvyktų dideli pokyčiai.
Biržos planais labiau domisi verslas
„Elektrum Lietuva“ duomenimis, 9 proc. bendrovės klientų yra pasirinkę su birža susietus elektros planus. Didžiąją dalį čia sudaro verslo klientai, kurie gali lengviau prisitaikyti prie kainų svyravimų biržoje.
„Dalis verslo klientų turi galimybę reaguoti į kintančias elektros energijos kainas tam tikru laiku, todėl gali nedelsdami atitinkamai koreguoti savo elektros energijos vartojimą“, – pastebi bendrovės atstovas.
Pašnekovas priduria, kad ir privatūs klientai gali stebėti elektros energijos suvartojimą realiuoju laiku, tačiau jų prisitaikymo galimybės prie biržos svyravimų nėra tokios lanksčios.
„Dažniausiai maži šeimos ūkiai gyvena standartiniu režimu – anksti ryte ruošiasi į darbą, darbo valandomis namie nebūna, o namų ruošos darbais pradeda rūpintis vakarais. Todėl elektros energiją privatūs klientai dažniausiai naudoja tuomet, kai elektros paklausa yra didžiausia, o pasiūla – mažiausia. Tai lemia aukščiausias kainas biržoje, dėl šios priežasties namų ūkiai dažniau nusprendžia nesirinkti biržos planų, o mažesnių sąskaitų siekia fiksuodami elektros kainas“, – sako M. Kavaliauskas.
Turintys išmanųjį skaitiklį gali sutaupyti daugiau
Išmaniuosius skaitiklius turintys vartotojai gali stebėti ir analizuoti, kada ir kaip dažnai įsijungia daug energijos vartojantys prietaisai. Stebint elektros energijos suvartojimo įpročius yra lengviau pasirinkti, kelių laiko juostų planą pasirinkti apsimoka labiau.
Kavaliauskas pataria atkreipti į dviejų laiko zonų elektros planus – jie tiksliausiai atspindi Lietuvos gyventojų elektros suvartojimo rutiną. „Dviejų laiko zonų planai labiausiai tinkami tiems gyventojams, kurie didžiąją dalį elektros energijos suvartoja vakarais po darbų arba savaitgaliais. Dieninė laiko zona vasaros sezonu yra nuo 8 val. iki 24 val., o žiemos sezonu – nuo 7 val. iki 23 val.“, – sako pašnekovas.
Visgi, geriausias būdas įsitikinti, koks planas vartotojui yra pats tinkamiausias – peržiūrėti elektros energijos suvartojimą ankstesniais mėnesiais bei pasinaudoti nepriklausomo elektros tiekėjo skaičiuokle, kuri leidžia palyginti skirtingų laiko zonų planų prognozuojamų sąskaitų dydžius.