Nacionalinio susivienijimo taryba priėmė sprendimą dalyvauti 2024 metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir nedalyvauti prezidento rinkimuose. Kaip informuoja pati partija, sprendimas priimtas atsižvelgiant į šiandienos geopolitinių ir ES raidos iššūkių Lietuvos išlikimui diktuojamus prioritetus.
„Lietuvoje vyrauja požiūris, kad Prezidentas yra svarbiausias ir įtakingiausias valstybės pareigūnas, galintis išspręsti visas skaudžiausias žmonių problemas, o štai Europos Parlamentas esąs „toli ir nesvarbus“. Deja, Prezidento galios gerokai pervertinamos ir tie perdėti lūkesčiai užprogramuoja nusivylimus. Europos parlamento rinkimai visada buvo svarbūs, nes būtent Europos Sąjunga priima daugiausia Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir privalomų įgyvendinti direktyvų. Tačiau artėjantys rinkimai yra nepalyginai svarbesni, nes jie vyks sumanytos įgyvendinti Europos Sąjungos valdymo ir institucijų radikalios pertvarkos fone. Didesnio efektyvumo argumentais grindžiama griežta Sąjungos centralizacija kelia realią grėsmę, kad Lietuva visiškai praras politinį savarankiškumą ir balsą, o kartu bet kokią galimybę pačiai spręsti savo likimą. Siaučiančios geopolitinės sumaišties ir karo sąlygomis prarasti galimybę savarankiškai spręsti ir veikti kaip suvereniai valstybei ir tapti didžiųjų galybių geopolitinių žaidimų bei sandorių įkaite gali būti pragaištinga. Rusijos agresijos ir itin vangaus Vakarų palaikymo Ukrainai fone, yra nepaprastai svarbu, kad Lietuva turėtų tvirtus, principingus ir pirmiausiai apie Lietuvos valstybės ir tautos išlikimą mąstančius atstovus Europos Parlamente – vienintelėje piliečių renkamoje ES institucijoje. ES stovi esminių pasirinkimų kryžkelėje ir Lietuvai būtina pagaliau tapti aktyviais jų dalyviais, o ne pasyviais stebėtojais,“ – sprendimą komentavo partijos pirmininkas profesorius Vytautas Radžvilas, ilgametis Europos studijų katedros vedėjas Vilniaus universitete.
Nacionalinio susivienijimo teigimu, nuo šiol Europos parlamentas yra vieta, kurioje reikės ginti Lietuvos suverenitetą nuo pavojingų centralizmo užmojų, įtikinti kitų, ypač Vakarų Europos, šalių atstovus, mūsų geopolitjnės ir saugumo padėties trapumu ir pažeidžiamumu, atkakliai ginti savo nacionalinius interesus nepasiduodant Vakarų partnerių ideologinam ir pragmatiniam spaudimui išsižadėti tokių pamatinių valstybingumo elementų kaip teisė kontroliuoti savo sienas, patiems pasirinkti ūkio ir pramonės plėtros kryptis, išsaugoti savo kalbinį bei kultūrinį savitumą ir per šimtmečius suformavusias tautos gyvenimo vertybes bei tradicijas. –
Partijos teigimu, nekeldama kandidato Prezidento rinkimuose ji įsipareigoja paskelbti viešą poziciją dėl to, koks Prezidentas reikalingas Lietuvai ir kuris kandidatas geriausiai atitinka šiuos kriterijus, jeigu kuris vienas kandidatas esmingai išsiskirtų iš kitų.
„Prezidento rinkimų problema – ne kandidatų trūkumas. Priimdami sprendimą dėl galimybės kelti savo kandidatą Prezidento rinkimuose vadovavomės nuostata, kad šie rinkimai skirsis nuo ankstesniųjų jau vien tuo, jog, tiksliai kalbant, net nebus aišku, ką renkame. Juk esminis klausimas yra tas, kuo iš tikrųjų galiausiai taps Prezidentu išrinktas asmuo – tikru ir visaverčiu suverenios šalies vadovu ar tik prezidentu tituluojamu ES administracinio vieneto valdytoju, kokiais buvo Rusijoje po vadinamojo ,,suverenitetų parado“ atsiradę ,,prezidentai“, kuriuos Putinas neapsikentęs pervadino gubernatoriais. Tai suvokiant, bus suformuluoti išsamūs, griežti ir tikslūs Nacionaliniam susivienijimui potencialiai priimtino kandidato į prezidentus standartai ir jam keliami reikalavimai, – teigia prof. Vytautas Radžvilas.
Pasak jo, Lietuvai šiandien reikalingas kandidatas į Prezidentus, kuris suprastų iš esmės pasikeitusią Lietuvos geopolitinę ir saugumo padėtį, giliai ir nuoširdžiai suvokti iškilusias egzistencines grėsmes tautos ir valstybės išlikimui, moraliai ir psichologiškai būtų pasiruošęs keisti iki šiol vyravusį konformistinį ir prisitaikėlišką bendravimo su didžiosiomis valstybėmis ir ES viršūnėmis stilių, galiausiai valingai apsispręstų ir viešai bei tvirtai įsipareigotų glaudžiai bendradarbiauti su tais į Europos parlamentą išrinktais nariais iš Lietuvos, kurie gins šalies suverenumą ir gyvybinius interesus, o ne rūpinsis, kaip įtikti ir patikti Europos Sąjungos galingiesiems.
„Apskritai pasibaigus saugiems ir ramiems laikams yra būtinas kitoks prezidentas. Ne prie rutinos ir sąstingio prisitaikęs administratorius ir vadybininkas, bet tikras politikas, suvokiantis, kad jam lemta gyventi pavojingo geopolitinio virsmo laiku, pasiruošęs ryžtingai pakeisti į krizę ir aklavietę atvedusią ligšiolinę valstybės raidos kryptį, turintis aiškią ir įkvepiančią Lietuvos ateities viziją, gebantis parodyti tautai iš aklavietės ir sąstingio vedantį kelią ir asmeninio pavyzdžio jėga juo vesti savo šalies žmones. Kviečiame visus šalies piliečius reikalauti iš kandidatų politinės valios, valstybinės išminties ir griežtai vertinti jų pozicijas. Lietuva paprasčiausiai nebegali sau leisti prabangos politkorektiškai ir nuvalkiotai kalbėti vis apie tuos pačius einamuosius klausimus, nebeatitinkančius laikmečio realijų. Būtinybė atsinaujinti yra tiesiog laikmečio reikalavimas“, – pabrėžė Vytautas Radžvilas.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks 2024 metų gegužės 12 dieną, antrasis turas – gegužės 26 dieną, o Europos Parlamento rinkimai – birželio 9 dieną.
