Naujas standartas rūpestingai medžių priežiūrai žiemą sostinėje
Šią žiemą sostinės medžiai atsikvėps – augantys prie druskomis barstomų gatvių ir šaligatvių bus rūpestingai saugomi nuo neigiamo poveikio, o ypač apsupti kietosios dangos miesto centre.
Vilniaus savivaldybė šią žiemą užsibrėžė sumažinti barstomų druskų žalą gamtai, augalams, ypač pėsčiųjų zonose, skveruose, kur gausu želdinių. O gyventojų bus prašoma būti supratingais ir draugiškais, kai dėl miesto medžių gerovės šaligatviai, kurių kietosiose dangose auga medžiai, bus nuvalyti ne visu pločiu o siauresniais takais, taip mažiau pakenkiant greta augantiems miesto plaučiams.
„Miestu besirūpinančių pareiga ne tik užtikrinti, jog būtų kokybiškai nuvalytos ir nubarstytos gatvės bei šaligatviai žiemą, bet ir apsaugoti medžius. Pasirūpinsime, kad barstymo technika būtų sureguliuota taip, kad aukštis ir atstumas nepakenktų želdiniams, atidžiau kontroliuosim tvarkytojus, kad neužverstų druskingu sniegu medžių kamienų, net 550 medžių šiemet pridengsime plokštėmis, kad ant pomedžių nepatektų barstomos druskos. Taip, galbūt dėl visų šių naujovių kai kuriose vietose bus palikti siauresni praėjimai pėstiesiems, bet pagaliau bus imtasi realių žingsnių dėl želdinių apsaugos žiemą”, – sako vicemeras Vytautas Mitalas.
Pasak vicemero, visiška naujovė Vilniuje bus fizinės medžių apsaugos priemonės: nuo šiandien medžiai apsaugomi specialiomis plokštėmis Gedimino pr. ties Lukiškių, Kudirkos, Nepriklausomybės aikštėmis, Pylimo g., Pamėnkalnio g. , Jogailos g., Jasinskio g., Rinktinės g., Gėlių g. , Vasario 16-osios g. Didžioji g. aplink Rotušės a., kur auga koloniniai klevai. Medžių šaknys ir kamienai bus apdengti specialiais plokščių bortais. Vien šiai priemonei šiemet prireiks apie 74 tūkst. Eur.
VšĮ Miesto parkų direktorius Laisvūnas Budėnas pasakoja, kad miesto parkuose žiemą taikoma kitokia praktika: sniegas nuo takelių valomas ne nuolatos ir ne visur, leidžiama jį sutrypti. Esant minusinei temperatūrai, sutrypti takai nebūna slidūs ir yra tinkami saugiai vaikščioti. Esant atodrėkiui, pašalimui takeliai barstomi smėlio – druskos ar smulkios skaldos – druskos mišiniu ne per visą tako plotį, o tik vidurinę jo dalį, todėl išvengiama druskos patekimo ant vejų ir želdinių.
Vingio parke bus išskirti ir paženklinti keli takai slidininkams, kurie visą žiemą nebus valomi ir barstomi. Takai pasivaikščiojimui Vingio parke bus valomi smarkiau sningant, o barstomi tik esant slidžiam paviršiui. Ypatingai atsakingai žiemos laikotarpiu bus saugomi Bernardinų sodo ir Lukiškių aikštės želdiniai ir veja, dėl to planuojama valyti ir barstyti smulkios skaldos mišiniu tik pagrindinius šių teritorijų takus.
Vilniaus miesto savivaldybė ir iki šiol stengėsi ieškoti sprendimų, kurie leistų gatves, šaligatvius ir viešąsias erdves prižiūrėti dar efektyviau ir kartu darytų mažesnį poveikį aplinkai, transporto priemonėms ir infrastruktūrai. Eksperimentuota su skirtingomis valymo technikomis, bandomos skirtingos medžiagos ir įranga.
Sniegas pagrindinėse Vilniaus miesto gatvėse tirpinamas naudojant druską, kaip ir kitose Europos šalyse – Austrijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje. Panašioms į mūsiškį klimatą sąlygoms, kur temperatūra 60-80 kartų per metus pereina iš teigiamos į neigiamą ir apie 20 kartų būna pūgos, šlapdribos ir lijundros, tai yra viena efektyviausių gatvių priežiūros priemonių. Mažiau intensyvaus eismo gatvėse, taip pat šaligatvių, laiptų, viešųjų erdvių barstymui naudojamas smėlio ir druskų mišinys.
Sostinės savivaldybė nuolat ieško galimybių mažinti druskos poveikį aplinkai: pastaraisiais metais gatvių priežiūrai naudojama ne gryna druska, o jos tirpalas. Tokiu būdu, naudojant tirpalą, sniegas tirpinamas greičiau, o pačios druskos sunaudojama mažiau. Palyginimui, 2007-2013 m. žiemos sezono metu buvo sunaudojama apie 18 tūkst. tonų druskos, o pradėjus naudoti druskų tirpalus, 2013-2019 m. – 14 tūkst. tonų. Tai – didžiulis pokytis, ypač vertinant tai, kaip per pastaruosius metus ženkliai išaugo žiemą prižiūrimi plotai.
Vilniaus miesto savivaldybė konsultuojasi su kitų panašiose klimato sąlygose dirbančių didmiesčių tvarkytojais, ieškodama optimalių miesto priežiūros sprendimų. Tikėtina, jau netolimoje ateityje gali būti pradėtos naudoti ir kitos dar pažangesnės miesto priežiūrai skirtos medžiagos.