Gedimino pilis, Katedra, Trijų Kryžių kalnas. Tai Vilniaus, o kartu ir visos Lietuvos simboliai. Vienas tokių simbolių yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kuri atveria duris po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos. Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir rekonstrukciją atlikusios statybų bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sutiko pabūti gidais ir supažindinti su atgimusia Lietuvos kultūros šventove.
Ieškojo bibliotekos vietos šiuolaikiniame pasaulyje
Globalizacija, naujos technologijos, internetas, milžiniški duomenų kiekiai ir sparta – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje nacionalinės bibliotekos turi pergalvoti savo vaidmenį ir tapti valstybės socialinio, technologinio proceso dalimi.
„Išskirčiau atnaujintos bibliotekos erdvių atvirumą. Į biblioteką lankytojai gali įeiti laisvai, daugeliu paslaugų gali naudotis ir neturėdami skaitytojo kortelės, Laisvalaikio skaityklos leidinius leidžiama pasiimti ir į namus. Bibliotekoje bus organizuojama daug naujų, interaktyvių, tiek paprastam lankytojui, tiek specialistui pritaikytų ir – tikimės – naudingų renginių. Čia skaitytojų laukia darbo ir edukacijos erdvės: meno galerijos, konferencijų salė, atviros darbo vietos, bendradarbystės erdvė, muzikavimo erdvė, garso įrašų studija. Į bibliotekos patalpas įsikels ir UNESCO biuras“, – pokyčius pristato R. Gudauskas.
Pirmame pastato aukšte įrengtos rakinamos spintelės, veiks kavinė, suvenyrų parduotuvė. Biblioteka tapo draugiškesnė ir įvairių poreikių turintiems lankytojams – čia atsirado vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, įrengtas motinos ir vaiko kambarys, greitai pasiekti reikiamą aukštą padės naujai įrengti liftai.
„Rekonstruojant pastatą atsižvelgta ir į darbuotojų poreikius: po nauju stogu esančioje palėpėje įrengti darbo kabinetai, taip pat pasitarimų kambariai. Bibliotekose ypač svarbi oro cirkuliacija, tad įdiegta mikroklimato sistema pagerins tiek darbuotojų, tiek lankytojų savijautą“, – sako bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Avarinės būklės pastatas laikėsi per stebuklą
K. Vanagas, kurio vadovaujama bendrovė 8 metus vykdė rekonstrukciją ir jos metu bendradarbiavo daugiau nei su 40 subrangovų, sako, kad anksčiau lankęsis ir dabar vėl atėjęs lankytojas iš karto pastebės pokyčius.
„Pagal paveldosaugos reikalavimus atnaujinome pastato fasadą, atnaujinome lauko granitinius laiptus. Užėjus į pastatą, į akis krenta naujai įrengti pagrindinio įėjimo ir šoninių laiptinių marmuro laiptai. Į pirmojo aukšto vestibiulį grįžo pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo skulptūra, o antrojo aukšto fojė galinę sieną puošia dailininko Antano Garbausko sukurtas spalvoto stiklo vitražas, kuris buvo išsaugotas ir po pastato atnaujinimo“, – plika akimi matomus pokyčius vardina „YIT Kausta“ generalinis direktorius.
Pradėjus vykdyti darbus įsitikinome, kad pastatas – avarinės būklės ir yra pavojingas bibliotekos lankytojams bei darbuotojams. „Aptikome, jog viena pastato sienos anga buvo užmūryta stogo čerpėmis, tačiau didžiausią grėsmę kėlė koridoriaus būklė – čia trūko sąramos, tad laimei perdangos, kurios laikėsi tik dėl trinties jėgų neįgriuvo“, – rekonstrukcijos radiniais dalinasi K. Vanagas.
Rekonstrukcijos metu buvo išsaugotos pagrindinės bibliotekos erdvės, taip pat vietoje senosios pastatyta nauja knygų saugykla. „Naujos saugyklos įrengimas reikalavo sudėtingų inžinerinių sprendimų – teko nuardyti dalį stogo ir pro angą kranu iškelti supjaustytos senosios saugyklos dalis, o vėliau įkelti statyboms reikalingas medžiagas ir pastato viduje pastatyti 9 aukštų leidinių saugyklą, aukštą techninėmis patalpomis ir rūsį“, – pasakoja K. Vanagas. Šiuos ir kitus darbus vienu metu atliko daugiau nei 120 darbininkų.
R. Gudauskas skaičiuoja, kad išplėtus saugyklos erdves bibliotekoje bus saugoma apie 6,5 mln. spaudos vienetų. „Bibliotekos lankytojams įrengta 400 darbo vietų, tačiau tai tik nominalus skaičius: jei lankytojas pasiima knygą ir eina skaityti į bendras bibliotekos erdves, tai skaityklų erdvės išsiplečia“, – sako R. Gudauskas.
Į biblioteką – klausytis ir groti
„YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas vardina, kad po rekonstrukcijos čia ne įrengta moderni konferencijų salė, kur vyks renginiai, bus skaitomi pranešimai, tačiau veiklą pradės ir garso įrašų studija, atsirado video ir repeticijų patalpos, 24 vietų kino salė.
„Konferencijų salėje bus įrengta išvažiuojamoji teleskopinių kėdžių sistema, kuri sudarys galimybę turėti 120 sėdimų vietų arba tuščią konferencijų salės erdvę, tam atvejui, jei reikėtų salę panaudoti kitiems poreikiams, tokiems kaip mokymai, seminarai, susirinkimai. Numatoma įrengti ir modulinės sistemos sceną, kuri galėtų reikalui esant transformuotis į didelį susirinkimų stalą. Yra numatyta galimybė garsą ir vaizdą iš konferencijų salės tiesiogiai transliuoti į 5 aukšto bendrose erdvėse būsiančią vaizdo sieną“, – technologinius sprendimus aptaria Nacionalinės bibliotekos vadovas.
Kita naujovė – įrašų studija. Nacionalinė biblioteka suteiks lankytojams galimybę įrašyti audio knygą, taip įamžinant savo tekstus, eiles ar kitus kūrybos darbus; muzikantams ar muzikantų grupėms – įsirašyti profesionalų albumą, dainą ar repetuoti. Taip pat įrašų studijoje bus vykdomi bibliotekos garso ir vaizdo dokumentų skaitmeninimo darbai.
„Įrašų studijos patalpoje įrengta profesionali garso akustika, kuri yra viena svarbiausių kriterijų kokybiškam ir profesionaliam įrašui. Čia pat bus vykdomos švietimo, edukacijos paskaitos, kuomet lankytojai galės susipažinti su muzikos industrijomis, garso įrašų procesais, ir praktiškai prisiliesti prie kūrybinių industrijų“, – apie perspektyvas kalba R. Gudauskas.
Pasak jo, naujai atgimusi biblioteka laukia visų: ir skaitytojų, kuriems reikia specializuotų darbo vietų, ir vaikų, jaunimo, kurie nori užsukti į renginius, ar tiesiog padirbėti ant bibliotekos laiptų su savo nešiojamuoju kompiuteriu.
Pagrindiniai faktai apie Lietuvos Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos projektas buvo parengtas 1953 m., o pati biblioteka pastatyta ir įrengta 1963 m. Jos autorius – architektas Viktoras Anikinas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertams nustačius bibliotekos pamatų eroziją, 2006 m. buvo pradėta rekonstrukcijos projektavimas, o 2008 m. – ir pati rekonstrukcija.
Projektavimo darbus atliko UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, interjero projektą parengė architektas Jokūbas Jurgelis, rekonstrukcijos – generalinis rangovas „YIT Kausta“. Darbams atlikti buvo pasitelkta daugiau nei 40 subrangovų.
Rekonstrukcijos darbai prasidėjo 2008 m. spalio 21 d, o baigėsi 2016 m. rugsėjo 1 d. Darbai užsitęsė dėl projekto finansavimo sutrikimų.
ELTA inf.
