Mokslininkai skelbia, kad iki 2022 metų neįprastas karštis taps įprastiniu dalyku, o tai sukels dar daugiau gaisrų, sausrų ir išaugusią „ekstremalią“ temperatūrą. Prognozuojama, kad vandenynai šiltės greičiau nei oras virš sausumos, o tai pasauliniu mastu padidins potvynių, uraganų, taifūnų ir ciklonų pavojų. Šie ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai visame pasaulyje gali pareikalauti daugybės žmonių gyvybių. Naujausias tyrimas yra paskutinis iš mokslinių studijų serijos, kuri demonstruoja šiltnamio efektą skatinančių dujų ir taršos poveikį globalioms temperatūroms. Tai seka po rekordus laužiusios vasaros, kuomet didelėje pasaulio dalyje buvo fiksuojama kepinanti oro temperatūra ir nepakeliamos sausros.
Tyrimo eiga
Naujasis mokslinis tyrimas, atliktas bendradarbiaujant Prancūzijos CNRS, Sautamptono universitetui ir Karališkajam Nyderlandų meteorologijos institutui, sutelkė duomenis iš 10 egzistuojančių klimato kaitos modelių ar simuliacijų, kurie padėjo nustatyti, kuris jų buvo efektyviausias nusakant kaip natūralūs faktoriai prisideda prie planetos temperatūros, rašo dailymail.co.uk.
Kuomet mokslininkai nustatė pačius tiksliausius modelius, jie buvo panaudoti projektuojant kaip šie faktoriai veiks per artimiausius penkerius metus.
Remiantis modeliais, artimiausiais metais Žemė vis šiltės, o tai lems natūralūs jos temperatūros svyravimai.
Nuo 1998 iki 2010 metų buvo fiksuoti priešingi procesai
Natūralūs temperatūros svyravimai, kuriuos sukelia vandenynų cirkuliacijos ir orų sistemos, vėsino planetą ir kompensavo žmogaus sukurtą klimato kaitą, kas sukūrė globalaus atšilimo „pertrauką“.
Per artimiausius metus bus tik karščiau
Mokslų daktaras Joe Fontaine, dėstytojas ir gaisrų ekologas iš Murdoch universiteto, sakė: „Šiltesnės temperatūros reiškia, kad žymiai sumažės krūmynų gaisrus slopinančio lietaus poveikis. Šie pokyčiai yra dar vienas atspindys, kaip klimato kaita vyksta šiuo metu ir kad tai nebėra tik ateities kartų problema.“
Artimiausiais metais stichinės nelaimės, tokios kaip sausros ir miškų, krūmynų gaisrai, ne tik kad taps vis dažnesni ir pragaištingesni, bet ir pareikalaus vis daugiau žmonių gyvybių.
Sąsaja tarp mirčių skaičiaus ir užsitęsusio karščio periodų yra neginčijama
Pavyzdžiui, vakarinėje Australijoje 2010-2011 metų vasaros karščio banga marino koralus ir jūros žoles, medžius, eikvojo žuvininkystę, sumažino pingvinų populiaciją ir link pavojaus išnykti privedė juodąsias kakadu.
Buvo nustatyta, kad ekstremalus karštis lėmė išaugusį vizitų skaičių ligoninėse, kalbant apie negalavimus susijusius su nuotaikos ir elgesio sutrikimais, pavyzdžiui, depresija, nerimo sutrikimais, šizofrenija ir demencija.
Mokslininkai taip pat atrado ryšius tarp karščio ir padažnėjusių smurto, agresijos, nusikaltimų, šeimyninio smurto, riaušių ir civilinių karų atvejų.
Tyrėjai prognozuoja, kad tokie išskirtinai karšti metai gali kurį laiką tęstis dėl natūralių svyravimų vandenynuose.
Nors dar sunku tiksliai įvardinti kaip viskas klostysis, tačiau šiuo metu didesnė tikimybė, kad artimiausi metai laukia tikrai karšti.
Tyrimas paskelbtas „Nature Communications“
