Miško kenkėjų pažeidimai 5 Lietuvos savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Tarp jų yra ir Vilniaus rajono savivaldybė. Dėl eglynuose masiškai išplitusio kenkėjo žievėgraužio tipografo, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo apžiūrėti savo miško valdas ir laiku įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje šiais metais dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro daugiau kaip 35 tūkst. kubinių metrų, dėl ko ir mūsų savivaldybėje pradedamos taikyti aplinkos ministro nustatytos specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, perspės vietos gyventojus ir įrengs informacinius ženklus apie planuojamas taikyti specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo valstybiniuose miškuose priemones, organizuos spyglius graužiančių kenkėjų apniktų medynų bei medienos, pagamintos likviduojant stichinių nelaimių padarinius valstybiniuose miškuose, kuriuose kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, apsaugą nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų, pagal Valstybinės miškų tarnybos nurodymus vykdys kitus būtinus darbus valstybiniuose miškuose, kad kuo skubiau būtų pašalinti stichinių nelaimių miškuose padariniai.
Vienas pagrindinių darbų, kovojant su žievėgraužio tipografo plitimu – sanitariniai kirtimai ir kenkėjų užpultos medienos pašalinimas iš miško, medienos žievinimas ar jos apsaugojimas kitomis priemonėmis.
Pagal Valstybinės miškų tarnybos vykdomos žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsenos duomenis, 2023 metais šalies miškuose buvo gausiausia žievėgraužio tipografo pirmos kartos vabalų populiacija per dvidešimt pastarųjų metų. Dėl 2021–2022 metų sausų ir kaitrių bei šių metų birželį buvusių labai sausų orų, šalies eglynai kentėjo stresus ir drėgmės trūkumą, juose yra daug nusilpusių eglių, kurios yra tinkamos apsigyventi ir daugintis eglių liemenų kenkėjui žievėgraužiui tipografui.
Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias eglių liemenų kenkėjas. Apsigyvendamas per visą medžio stiebą, po žieve pažeidžia gyvybinius audinius ir nudžiovina medį. Gausiai dauginasi ir sudaro masinio dauginimosi židinius. Kiekvienais metais išsivysto 2 pagrindinės ir 1–2 papildomos seserinės jo generacijos. Gausiai pasidauginęs, kenkėjas užpuola ne tik nusilpusias ir labai pažeistas egles, bet ir visiškai sveikas.
Kaip tinkamai pasirūpinti savo eglynais?
Žievėgraužio tipografo plitimui ir jo daromai žalai sumažinti būtina vykdyti šias sanitarinės miško apsaugos priemones:
- egles su po žieve apsigyvenusiais žievėgraužiais tipografais, vadovaujantis 30 p. reikalavimais, būtina pašalinti iš miško kol neišsivystė žievėgraužio tipografo vabalų suaugėliai, t. y. iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Kad po eglės žieve apsigyveno kinivarpos, lengviausia nustatyti iš rudų išgraužų, kurios gerai matosi medžio priekelminėje dalyje;
- būtina laiku pašalinti iš medynų naujai vėjo išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles. Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 p., tokias egles reikia iškirsti ir išvežti iš miško, kol jose dar neapsigyveno kenkėjai;
- miško sandėliuose reikia užtikrinti medienos apsaugą, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 p. reikalavimais. Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 2 km nuo medynų, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.
Kad būtų laiku surastos žievėgraužio tipografo naujai užpultos žalios eglės, būtina reguliariai vegetacijos sezono metu stebėti 50 metų bei vyresnius medynus. Pirminiai žievėraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai dažniausiai pradeda formuotis:
– medynuose, kur liko nesutvarkytos liemenų kenkėjų užpultos eglės ir vėjavartos, vėjalaužtos;
– medynuose, kuriuose dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų ankščiau jau vykdyti atrankiniai ar plynieji sanitariniai miško kirtimai;
– plynų miško kirtimų biržių pakraščiuose;
– dėl kirtimų ir įvairių pažeidimų sumažėjusio skalsumo eglynuose;
– eglynuose, šalia kurių buvo medienos sandėliai su neapsaugota ar laiku neišvežta spygliuočių mediena.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su Valstybinė miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo eglynais, juos tinkamai prižiūrėti, taip prisidedant ir prie visos Lietuvos eglynų geros būklės palaikymo.
Sukurtas interaktyvus žemėlapis miško kenkėjų pažeistiems medynams registruoti
Valstybinė miškų tarnyba taip pat informuoja, kad sukurtas interaktyvus žemėlapis miško kenkėjų pažeistiems medynams registruoti. Žemėlapyje galima pasižiūrėti, ar Jūsų arba kaimyno miške yra fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi.
Norint duomenis matyti tiksliai, žemėlapyje įdiegta galimybė įvesti savo miško valdos ar sklypo unikalų numerį ir matyti, ar kenkėjas pažeidė medynus Jūsų valdoje.
Žemėlapį rasite čia.
Visais klausimais dėl priemonių taikymo pažeistuose eglynuose, maloniai kviečiame kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos Konsultacijų centrą tel. +370 670 06211 arba el. paštu [email protected]. Šiais kontaktais galima registruotis ir konsultacijai specialistų darbo vietose.
Daugiau informacijos – Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje www.amvmt.lt.
