Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje (Briuselyje) iškėlė itin aktualų Lietuvos ūkininkams klausimą dėl apribojimo naudoti paramos lėšomis įsigytą techniką ar įrangą tik investiciniame projekte numatytiems tikslams ir veiklai bei niekam kitam.
Ministras pabrėžė, kad tiesioginio draudimo peržengti pradinio projekto ribas reglamentuose nėra, būtinas naujas požiūris į kaimo plėtros investicinių projektų administravimą.
„Ūkininkams turėtų būti leista efektyviau ir racionaliau naudoti techniką, įrangą ar bet kokį kitą daiktą, įsigytą su parama, nebijant, kad jiems bus taikomos sankcijos. Ką matome praktikoje? Ūkininkas investavo į įrangą, reikalingą vienos rūšies augalams auginti (pvz., daržovėms), bet negali jos naudoti kitoms kultūroms (pvz., javams), nes tai nebuvo numatyta patvirtintame investiciniame projekte. Kas blogo, kad su nupirkta įranga bus atliekami papildomi, projekte nenumatyti darbai, kurie tik pagerintų ūkio gyvybingumą, sustiprintų atsparumą krizėms?“, – ministras K. Starkevičius ragino atsisakyti visa apimančios valdžios institucijų kontrolės, dažnai ribojančios ūkininkų sprendimus, kaip tvarkytis savo ūkyje.
Ministras pateikė ir daugiau neracionalumą įrodančių pavyzdžių. Štai iš dalies ES finansuotas traktorius negali būti naudojamas žemės ūkio paslaugoms teikti kitam ūkininkui ar sniegui valyti nuo kelių savo kaimo bendruomenėje, nes ši veikla nelaikoma žemės ūkio valdos modernizavimu.
„Ūkyje, ypač mišriame ar šeimos, kur ūkininkavimas yra gyvenimo būdas, labai sunku, o gal ir neįmanoma, nubrėžti aiškių ribų tarp veiklų ir darbų. Apribojimas naudoti techniką vienai ar kitai veiklai, priklausomai nuo to, kas parašyta investiciniame projekte, neracionalus. Esame tvirtai įsitikinę, kad siekdami plačių BŽŪP tikslų turime atsisakyti griežta kontrole ir baudomis grįstų ES paramos administravimo principų, suteikiant laisvę ūkininkui būti savo ūkio šeimininku. Pertekliniai ribojimai veda prie absurdiško, neefektyvaus lėšų naudojimo bei mažina pasitikėjimą pačia ES ir BŽŪP. Turime grįžti prie sveiko proto. Negi kiekvienai auginamai kultūrai reikia pirkti po atskirą laistymo mašiną, kuri būtų naudojama tik kelis kartus per metus?“, – Europos Komisiją kuo greičiau išspręsti šią problemą ragino ministras.
Galiausiai ministras pažymėjo, kad ūkininkų traktoriai sostinių gatvėse atsidūrė ne dėl išmokų dydžio ar paramos trūkumo. Gniuždanti biurokratinė našta – pagrindinis skaudulys, kurį reikia nedelsiant išspręsti.
Antrieji Strateginių planų įgyvendinimo metai – būtinas didesnis lankstumas
Tarybje taip pat apžvelgti antrieji BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo metai. Anot ministro K. Starkevičiaus, kai kuriuos pernelyg ambicingus tikslus bus labai sunku pasiekti, pavyzdžiui, dėl ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio elementų.
Administracinė našta tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms vis dar išlieka didelė.
„Reikia supaprastinti strateginių planų keitimo procedūrą ir užtikrinti, kad šis procesas būtų lankstesnis. Techninius elementus, tokius kaip šienavimo ar sėjos datos, reikia palikti valstybių narių kompetencijoje. Strateginiame plane turi būti apibrėžiami tik strateginiai elementai“, – sakė ministras K. Starkevičius.
Jis pabrėžė, kad reikia tobulinti atsiskaitymo už Strateginių planų įgyvendinimą procesą – metinių įgyvendinimo ataskaitų pateikimo terminas yra per ankstyvas, ataskaitų detalumo lygis per didelis, o valstybės narės verčiamos pasiaiškinti net už mažiausius nuokrypius nuo planuotų reikšmių.
Ministrai taip pat aptarė rinkos padėtį, ypač po invazijos į Ukrainą, ir kitus svarbius klausimus.
