Vilniaus Rajono melioracijos sistemos vaduojasi iš pažeidimų gniaužtų: savivaldybė įspėja apie gresiančias nelaimes ir baudas
Vilniaus rajono savivaldybė skambina pavojaus varpais – tinkama melioracijos sistemų priežiūra yra gyvybiškai svarbi siekiant efektyvaus vandens valdymo ir apsisaugojimo nuo potvynių, tačiau neatsargūs gyventojų bei žemės savininkų veiksmai kelia rimtą grėsmę visos sistemos funkcionavimui. Prasta priežiūra ir savavališka veikla gali turėti skaudžių pasekmių tiek aplinkai, tiek žmonių turtui.
Skaičiai iškalbingi: Vilniaus rajone plyti net 37,4 tūkstančio hektarų melioruotos žemės, kurią vagoja 1 631 kilometras drenažo rinktuvų ir beveik 1 100 kilometrų melioracijos griovių. Deja, Savivaldybės administracijos atlikta inventorizacija atskleidė net apie 8 tūkstančius įvairiausių galimų pažeidimų. Tarp jų – dirbtinių nepratekamų vandens telkinių (kūdrų) kasimas ant drenažo tinklų, medžių sodinimas neleistinose vietose, netinkamas griovių naudojimas, apsauginių zonų nepaisymas, gyvulių ganymas ir girdimas tiesiogiai prie griovių bei įvairių statinių statyba ar inžinerinių tinklų tiesimas be suderinimo.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus, tokie neatsargūs veiksmai gali padaryti itin didelę žalą. „Pažeisti melioracijos statiniai, pavyzdžiui, drenažo sistemos, grioviai ar juose esančios užtvaros, gali sukelti didelę žalą. Nevaldomas vandens perteklius gali užlieti gretimus sklypus, pakenkti derliui ar sugadinti turtą. Todėl būtina griežtai laikytis nustatytų taisyklių ir tinkamai prižiūrėti šią infrastruktūrą, kad išvengtume ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – pabrėžia V. Vansavičius.
Situacijos rimtumą iliustruoja ir kiti specialistų surinkti duomenys: Vilniaus rajone nustatyta 18 667 blogos būklės plotų, apimančių 3 300 hektarų. Konstatuota virš 3 600 pažeistų valstybinės reikšmės drenažo rinktuvų su dirbtiniais nepratekamais vandens telkiniais (1 202 ha) ir per 6 100 pažeistų griovių su tokiais pat telkiniais (1 391 ha). Dar apie 1 155 drenažo rinktuvai ir grioviai pažeisti dėl užstatytų teritorijų. Šių metų sausio 1 d. Registro centro duomenimis, blogos būklės žemė apima net 17 298 sklypus, o 630 dirbtinių nepratekamų vandens telkinių, įrengtų ant drenažo rinktuvų, daro įtaką 677 sklypams.
Atsakomybė už šių sistemų priežiūrą yra padalinta: savivaldybės rūpinasi valstybei priklausančiais melioracijos statiniais, o už privačioje žemėje esančių statinių priežiūrą atsako patys sklypų savininkai. Tačiau prieš daugelį metų įrengtos sistemos – drenažas, sureguliuoti upeliai, magistraliniai grioviai, pralaidos – neišvengiamai sensta ir dėvisi. Nors Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti jų veikimą, investuoja dvigubai daugiau lėšų nei gaunama iš valstybės biudžeto, šių pastangų vis dar nepakanka.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Ruslan Narunec pabrėžia, kad bet kokie darbai melioruotoje žemėje – ar tai būtų kūdrų kasimas, statinių statyba, ar želdinių sodinimas – privalo būti derinami su savivaldybės melioracijos specialistais. „Viena yra įprastinė melioracijos griovių priežiūra, o visai kas kita – tyčinis sistemų gadinimas ar neatsargūs veiksmai. Mūsų specialistai kasmet vertina melioruotos žemės ir statinių būklę, fiksuoja pažeidimus. Primygtinai raginame gyventojus, planuojančius bet kokius darbus melioruotoje žemėje, pirmiausia susipažinti su teisės aktais ir suderinti projektus su savivaldybės administracija. Neapdairumas ar taisyklių nežinojimas gali sukelti itin skaudžias pasekmes: sugadintas sistemas, pažeistą turtą, baudas ir prievolę atlyginti žalą gamtai“, – perspėja R. Narunec, kviesdamas gyventojus elgtis atsakingai.
Siekiant užtikrinti ilgalaikį ir sklandų melioracijos sistemų veikimą, Savivaldybė griežtai primena apie draudžiamus veiksmus:
- Griežtai draudžiama gadinti paviršinio vandens nuleistuvus ir drenažo kontrolinius šulinius, užverčiant juos akmenimis, šakomis, žemėmis ar kitais daiktais.
- Negalima sandėliuoti iš griovių ar sureguliuotų upelių pašalintų sankaupų, medienos ir kitų daiktų jų apsauginėse zonose.
- Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis per griovius ne tam skirtose vietose.
- Negalima girdyti gyvulių sureguliuotuose upeliuose ar grioviuose, kurie nėra tam pritaikyti.
- Griežtai draudžiama versti į sureguliuotus upelius ar griovius įvairius daiktus, tokius kaip akmenis, medžių šakas, polietileno maišus ar padangas.
- Ypač svarbu prisiminti, kad melioruotoje žemėje kasinėti dirbtinius nepratekamus vandens telkinius (kūdras), karjerus, statyti statinius ar tiesti inžinerinius tinklus galima tik gavus savivaldybės specialistų pritarimą.
Už melioracijos statinių gadinimą numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 348 straipsnį, fiziniams asmenims gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 140 iki 300 eurų. Dar griežtesnės baudos taikomos už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimus (ANK 256 str.): fiziniams asmenims nuo 150 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 250 iki 650 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos dar labiau auga: atitinkamai nuo 420 iki 650 eurų ir nuo 670 iki 1 000 eurų. Be baudų, pažeidimo atveju gali būti apskaičiuota ir padarytos žalos atstatymo vertė.
Vilniaus rajono savivaldybė ragina gyventojus būti sąmoningais ir, prireikus konsultacijos melioracijos klausimais, kreiptis į administracijos specialistą Paulių Kranauską tel. +370 5 275 6912, el. p. [email protected] arba registruotis gyvai konsultacijai tel. +370 5 240 0820. Atsakingas požiūris į melioracijos sistemas padės išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir apsaugoti aplinką bei kaimynų turtą.
