Aukštieji Paneriai – viena labiausiai nuo Vilniaus centro nutolusių miesto teritorijų. Viešojoje erdvėje ši vietovė dažniau minima dėl skaudžių istorinių ar šių dienų tragedijų nei dėl gyvo bendruomeninio gyvenimo. Panerių memorialas, gaisrai Baltosios Vokės gatvėje esančioje dujų pildymo stotyje – tokie įvykiai formavo vietovės įvaizdį, dažnai užgoždami kasdienes žmonių pastangas gyventi, burtis ir kurti tarpusavio ryšius. Vis dėlto tarp miškų, pramoninių zonų ir nutolusių gyvenviečių tyliai rusena bendruomeniškumo liepsnelė, kurią jau daugiau nei dešimtmetį puoselėja Aukštųjų Panerių bendruomenės pirmininkė Galina Chatkevič.
Pradėta ieškoti nestandartinių sprendimų
Aukštųjų Panerių bendruomenė neturi savo bendruomenės namų ar nuolatinių patalpų veikloms. Tai stipriai riboja galimybes reguliariai susitikti, planuoti veiklas ar tiesiog pabūti kartu. Vieninteliai oficialūs bendruomenės namai Trakų Vokėje daugeliui gyventojų yra sunkiai pasiekiami – viešasis transportas reikalauja laiko, persėdimų ir fizinių pastangų, kurių ypač stokoja vyresnio amžiaus žmonės, asmenys su negalia ar socialiai jautresnės šeimos. Dėl šių priežasčių bendruomenė dažnai jaučiasi tarsi pamiršta miesto pakraštyje – be savos erdvės ir be nuolatinio balso.
Tačiau būtent šios aplinkybės paskatino ieškoti nestandartinių sprendimų. Suvokdama, kad bendruomenė negali ir nenori tapti našta teritorijoje veikiančioms institucijoms, Galina Chatkevič kasmet randa būdų suburti žmones bent vienai prasmingai dienai. Jau tapo tradicija kartą per metus, pasitelkiant projektines lėšas ir socialiai atsakingą verslą, surengti pažintinę kelionę autobusu po įvairias Lietuvos vietoves.
Susitikimų metu gimsta reikšmingos iniciatyvos
Šiose išvykose dalyvauja apie 50 bendruomenės narių – socialiai remtinos šeimos, vieniši gyventojai, asmenys su negalia ir aktyviausi bendruomenės nariai. Maršrutai veda į dvarus, muziejus, pajūrį ar kitus kultūriškai reikšmingus objektus, tačiau svarbiausia čia ne lankytinos vietos. Daugeliui ši kelionė tampa vienintele proga per metus susitikti, pasikalbėti, pasidalinti asmeninėmis patirtimis ir pajusti, kad šalia gyvena ne tik kaimynai, bet ir bendraminčiai.
Būtent šių susitikimų metu gimsta nedidelės, bet reikšmingos iniciatyvos – aptariami aplinkos tvarkymo klausimai, planuojami maži darbai teritorijoje, mezgasi tarpusavio pagalbos ryšiai. Neturėdama fizinės erdvės, bendruomenė ją susikuria laike – trumpame, bet itin svarbiame bendrystės momente.
Prisilietė prie tradicinių amatų
2025 metais ši tradicija buvo išplėsta papildomomis veiklomis. Prie pažintinės kelionės prijungtas kūrybinis užsiėmimas – senovine technika gaminami kalėdiniai žaisliukai eglutei. Ši veikla tapo ne tik edukacine, bet ir simboline: rankomis kuriami papuošimai įgavo bendrystės, artėjančių švenčių ir bendro džiaugsmo prasmę. Užsiėmimus vedė vietos meistrė Larisa Žibortė, suteikusi galimybę gyventojams prisiliesti prie tradicinių amatų.
Ypatingai svarbus šios iniciatyvos aspektas – Aukštųjų Panerių darželio administracijos geranoriškumas. Suteiktos patalpos leido įgyvendinti veiklas, kurios kitu atveju būtų buvusios sunkiai įmanomos. Bendruomenė atvirai pripažįsta, kad be tokio supratingumo projektinė dalis būtų likusi tik idėja. Tai dar kartą parodo, kaip stipriai nutolusios miesto teritorijos priklauso nuo pavienių institucijų geros valios ir kaip trūksta nuoseklios infrastruktūros bendruomeniniams procesams.
Noras išsaugoti bendruomeniškumo liepsnelę
Šioje kasdienėje pastangoje išlaikyti bendrystę Galina Chatkevič išlieka centrine figūra – ne tik kaip bendruomenės pirmininkė, bet ir kaip žmogus, nuosekliai palaikantis ryšį tarp gyventojų, nepaisant nuovargio ir nuolatinių kliūčių. Jos darbas – tai bandymas išsaugoti bendruomeniškumo liepsnelę ir įžiebti viltį, kad ateityje Vilniaus miesto bendruomenėms, ypač nutolusioms nuo centro, bus sukurta infrastruktūra, leidžianti ne tik organizuoti renginius, bet ir nuolat susitikti, planuoti veiklas bei kartu švęsti šventes.
Aukštųjų Panerių bendruomenė pabrėžia, kad bendruomenės namai nėra vien pastatas. Tai vieta, kur gimsta pasitikėjimas, dialogas ir atsakomybė už savo aplinką. Be tokių erdvių bendruomeninis gyvenimas tampa fragmentiškas ir priklausomas nuo pavienių žmonių pasiaukojimo.
Visa ko pamatas
Apibendrindama savo veiklas, bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai už sudarytas galimybes įgyvendinti projektines veiklas. Būtent ši parama leidžia net ir atokiausiose Vilniaus miesto vietose išlaikyti gyvą bendruomeninį ryšį.
Aukštųjų Panerių istorija primena paprastą, bet esminę tiesą – bendruomeniškumas yra viso ko pamatas. Stipri valstybė prasideda ten, kur net ir miesto pakraštyje gyvenantis žmogus jaučiasi matomas, girdimas ir reikalingas.
