Atkreipdama dėmesį į vyresnių žmonių skurdo ir vienatvės problemą, Maltos ordino pagalbos tarnyba pradeda viešinimo kampaniją „Kiekvienas vargstantis senelis yra ir mūsų senelis“, kuriai įprasminti panaudotos fotografo Antano Sutkaus nuotraukos. Kampanija skatina kiekvieną prisiminti savo senelius, tėvus ir prisidėti prie idėjos, kad Lietuvoje nebūtų niekieno senelių, skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) maltiečiams.
Žmogus negali būti niekieno
Moderni visuomenė vis skaudžiau susiduria su didėjančia žmonių vienišumo ir užmaršumo problema.
„Senelius ir tėvus turime visi, kas jau iškeliavusius anapilin, kas dar džiuginančius skambučiais ar apsilankymais. Deja, ne visi seneliai turi mus. Vyresnių vienišų žmonių problema darosi vis opesnė, ypač šiandien, kai daugelį jų supa ne tik vienatvė, bet ir pandemijos, karo baimė. Šių bėdų akivaizdoje savo globojamiems žmonėms turime skirti dar daugiau dėmesio ir pagalbos“, – sako Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė.
Pasak jos, kiekvienas žmogus turi labai asmenišką santykį su savo seneliais ar tėvais, tačiau dažnai pamirštama, jog, net jei artimi vyresnio amžiaus žmonės gyvena puikiai arba jų jau nebėra, pagalba kitam taip pat reikalinga.
„Kiekvienas turime tiesioginį santykį su senatve. Vieni matome savo senstančius tėvus, kiti prisimename ar tebeturime ryšį su savo seneliais, treti senstame patys. Mes, maltiečiai, vargstančių senelių istorijas girdime kasdien juos lankydami, būtent tai paskatino plačiau kalbėti ir šios kampanijos metu. Manome, jog paramos skyrimas gali tapti būdu atsidėkoti tiems, kurie mumis rūpinosi, net jei jie likę tik atminty“, – prideda organizacijos prezidentas Bronius Einars.
Kviečia prisiminti
Šviesų atminimą apie savo pačių ryšį su seneliais ar tėvais įprasmina maltiečiams padovanotos fotografo Antano Sutkaus nuotraukos. Trys jų – „Jaunas tėvas“ (Vilnius, 1961), „Močiutė su žaislu“ (Zarasai, 1974)“ ir „Prie Baltijos“ (Giruliai, 1972) – tarsi kreipiasi į mus iš fotoalbumų, jos įprasmina kampanijos pagrindinius personažus – vienišą močiutę, tėvystę ir motinystę.
„Nuotraukos yra iš jaunystės laikų fotografijos, kai tėvystės tema man buvo asmeniškai svarbi. Nuotrauka, kur tėvas su vaiku rankose, buvo mano leitmotyvas. Tuomet vyrai gatvėse gėdydavosi su gėlėmis rankose pasirodyti, o šis vyras nuotraukoje išdidžiai eina su vaiku. „Močiutė su žaislu“ – toks senos karto atvaizdavimas sujungiant su naujos kartos plastmasiniu žaislu.
Mane patį augino seneliai, vadinau juos mama ir tėčiu, o tas laikotarpis kaime – mano šviesiausias prisiminimas. Senoliai yra mūsų autoritetai, o autoritetų pamiršti negalima. Sunaikinus autoritetus neturėsime į ką remtis, o visuomenė, kuri negerbia savo praeities, – neturi ateities. Vyresnio amžiaus žmonės yra gyvenimo pažinimo grandis, moko moralės, etikos ir tradicijos tada labiau žinomos, kai jos perduodamos“, – pasakoja fotografas A. Sutkus.
Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidentas Bronius Einars prideda, jog 1,2 proc. GPM skyrimas tai ne tik veikimas iš gailesčio, veikiau – tai savo pačių senelių atminimas.
Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje didžiausią veiklos dalį užima pagalba seneliams – jų globojama daugiau kaip 2800 net 42 Lietuvos vietovėse. Jiems teikiama visokeriopa pagalba – nuo lankymo per šventes iki kasdienio maitinimo. Organizacija taip pat koordinuoja 16 vaikų dienos centrų veiklą, teikia pagalbą neįgaliesiems, migrantams bei rūpinasi kita humanitarine pagalba.
