LRT nesutinka su siūlomais valdymo pakeitimais: valdyba būtų perteklinė

Milena Andrukaitytė

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė nesutinka su Seime svarstomais valdymo pakeitimais. Generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, siūlomas naujas valdymo organas –  valdyba – būtų perteklinė.

„Esmingai siekiama pakeisti LRT valdymą, grindžiant Seimo tyrimo komisijos išvadomis, kurios, pirmiausia, buvo Seimo narių atmestos, antra, pats Konstitucinis Teismas pasisakė, kad komisija buvo nekonstitucinė, prisiėmė sau kitų institucijų galias“, – po Seimo Kultūros komiteto surengtų naujos redakcijos įstatymo klausymų žurnalistams sakė LRT vadovė.

Ji teigė, jog „nepriimtina tarybos galių mažinimas, tarybos silpninimas, apie ką KT yra pasisakęs, kad tai pagrindinis LRT organas, taip pat griozdiškos valdybos steigimas“.

Pasak LRT vadovės, valdybos atsiradimas „būtų perteklinis tokiam mažam visuomeniniam transliuotojui, išdraskantis galių balansą“.

Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis tvirtino, jog „pokyčiai LRT valdyme turi būti, kitas klausimas, kaip tie pokyčiai atsitiktų“.

„Vienas variantas pasiūlytas Vyriausybės, kitas – įstatymo rengėjų, sprendimas, kuris bus pats geriausias LRT, tikrai bus rastas. Skubėjimo jokio nėra, mes labai ramiai turėjome klausymus, sudarysime darbo grupę, priimsime sprendimus, kurie LRT padarytų dar skaidresnę, ir tos  problemos, kurios buvo pamatytos tyrimo metu, būtų išspręstos“, – kalbėjo R. Karbauskis.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, jog LRT siekia, kad pakeitimus dėl visuomeninio transliuotojo veiklos parengtų ne Kultūros komitetas, o Seimo valdybos sudaryta platesnė ekspertų darbo grupė.

R. Karbauskis per klausymus teigė, jog tam tikrus specifinius klausimus galėtų nagrinėti darbo grupė, kuri diskutuotų dėl valdymo modelio pasirinkimo, reklamos.

Planuojama rengti dar vienus naujos redakcijos LRT įstatymo projekto klausymus.

Šiam projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo, po klausymų jis toliau būtų svarstomas komitetuose, po to – plenariniame posėdyje.

Valdančiųjų „valstiečių“ projektu būtų keičiami visuomeninio transliuotojo valdymo principai: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka.

LRT vadovybė laikosi pozicijos, jog inicijuojami pakeitimai kelia grėsę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.

Naują įstatymo redakciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis registravo su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais. Projektas atitinka šios komisijos išvadas, tačiau joms gruodžio pabaigoje nepritarė Seimas.

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad sprendimas sudaryti Seimo tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.

„Valstiečių“ pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.

Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

Daug kritinių pastabų minėtam projektui yra pateikusi Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.