Audris Narbutas
Neseniai paskelbtame LLRI savivaldybių indekse įvertinta ir Šalčininkų rajono savivaldybė. Deja, šis rezultatas yra prasčiausias iš visos Vilniaus apksrities. Iš 54 mažųjų savivaldybių ji užėmė 48 vietą. Laimei, rezultatas truputėlį pagerėjo palyginti su pernai, kai buvo užimta 53 vieta, tačiau bendra situacija vis dar liudija, kad didelį potencialą savyje turinti Šalčininko rajono savivaldybė vis dar jo neišnaudoja. Pažvelkime į esamą situaciją ir tai, kas nulėmė tokį LLRI verinimą.
Situaciją gerina valdymas
Nepaisant Šalčininkų rajono savivaldybės prasto bendro įvertinimo, savivaldybė gana patenkinamai atrodo valdymo srityje ir lenkia 22 savivaldybes, būdama vos žemiau vidurkio. Indekso komentare rašoma: „2015 m. Šalčininkų r. savivaldybė turėjo vieną mažiausių nuosavo nenaudojamo turto (pastatų ir patalpų) plotų, tenkančių 100 gyventojų: 5,3 kv. m lyginant su 25 kv. m vidurkiu.“ Tik efektyviai naudojant turimą turtą yra užtikrinama, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiai.“ Tačiau bendras įvertinimas vis tiek lieka kiek prastenis nei vidurkis. Šalčininkų rajono savivaldybės įvertinimas 67, 7, o vidurkis yra 71, 7 taško. Neblogai atrodo administracija, nes užimtų pareigybių skaičius skaičiuojant 1000 gyventojų buvo kiek mažesnis nei vidurkis. Todėl savivaldybė čia surinko 63, 3 taško iš 100 galimų palyginti su mažųjų savivaldybių vidurkiu, kuris siekia 52,6 taško. Vis dėlto ir čia neišvengta problemų, pavyzdžiui, savivaldybė lyginant su pajamomis turi didžiausią skolą, kuri siekia 47, 5 proc. Dėl šios priežasties biudžetas yra įvertintas labai prastai ir gavo tik 43, 4 taško palyginti su 64, 1 vidurkiu.
Prasta investicinė aplinka
Iš esmės prasti biudžeto padėties vertinimai galėtų būti tiesiogiai susieti su prastu investiciniu patrauklumu. Būdama palyginti netoli Lietuvos ekonominio variklio Vilniaus, Šalčininkų rajono savivaldybė lenkia tik 9 kitas savivaldybes ir yra tolokai nutolusi nuo savo realaus potencialo. Investicijos ir plėtra savivaldybėje įvertinta faktiškai dvigubai prasčiau nei šalies vidurkis. Surinkti 21, 2 taško palyginti su vidurkiu 40, 5 taško. Tai matyti ir tiesioginėse užsienio investicijose (TUI). Vienam Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojui tenkančios TUI tesudaro 3 € palyginti su Varėnos rajono 92 €, Trakų rajono 1244 € ar Vilniaus rajono 1808 €. Tikėtina tokios situacijos priežastis yra prasta mokestinė aplinka, kuri surinko 34, 6 taško ir yra žemiau vidurkio – 41, 6 taško. Bendras vertinimas 26, 3 taško palyginti su 40, 9 taško yra pagrindinė priežastis, lemianti ganėtinai prastą Šalčininkų rajono savivaldybės vertinimą. Laimei, regione padidėjo ūkio subjektų, tenkančių 1000 gyventojų skaičiui. Regiono geografinė padėtis ir situacijos rimtumas skatina tikėtis, kad ateityje bus mėginama keisti esamą padėtį. Tikėtina, kad tam įtaką darys savivaldybėje besikuriantys naujakuriai. Be to, LLRI pataria mažinti mokesčius, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio tarifas siekė 0,9 proc. palyginti su vidurkiu 0,7 proc.
Pagal patogumą gyventojui lenkia 11 savivaldybių
Patogumas gyventojui yra dar vienas kriterijus, pagal kurį Šalčininkų rajono savivaldybė yra žemiau šalies vidurkio. Savivaldybės įvertinimas yra 53, 5 balo palyginti su vidurkiu 62, 5. Visgi yra viena sritis, kurioje rezultatas yra aukščiau rajono savivaldybių vidurkio. Ši sritis yra švietimas, kuris surinko 63, 3 taško palyginti su 59, 5 taško vidurkiu. Indekso komentare rašoma, kad geresnį vertinimą nulėmė: „Švietimo sritis neblogai įvertinta todėl, kad mokyklų aplinkos išlaikymo išlaidos palyginus su ugdymui skirtomis išlaidomis buvo gana mažos.“ Savivaldybė pagirtina ir už didžiausią šilumos kainos mažėjimą, kuris siekė netgi 15 proc. palyginti su 2014 m. kainomis. Deja, visi likusieji kriterijai yra gerokai prastesnėje padėtyje ir yra žemiau rajonų savivaldybių vidurkių. Komunalinių paslaugų įvertinimas yra 46, 1 taško palyginti su vidurkiu 65, 3, transporto įvertinimas 52, 5 taško palyginti su 57, 9, sveikata ir socialinė rūpyba taip pat buvo prastesni už vidutinišką ir surinko 59, 2 taško palyginti su 62, 4 taško vidurkiu. Visi šie skaičiai itin skausmingi atsižvelgiant į faktą, kad savivaldybėje yra didžiausia bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus žmonių. Ši dalis siekia 11, 1 proc. palyginti su gretima Trakų rajono savivaldybe, kurioje nedarbas siekia tik 4, 9 proc. Kiek artimesnė yra Vilniaus rajono saivaldybės situacija, kurioje nedarbas yra 9, 9 proc.
Išvados
Savivaldybių indeksas anaiptol nėra idealus įrankis, nes neįtraukia netgi tokių svarbių veiksnių kaip kultūrinis gyvenimas. Žmogus gyvas ne tik ekonomika. Kita vertus, LLRI savivaldybių indekso kūrėjai ir neturi pretenzijų būti kultūros reikalų ekspertais, o kol kas geresnio įrankio vertinti savivaldybėms neturime. Pagrindinė žinutė, kurią regime, yra aiški: būtinos staigios ekonominės permainos regione. Mažas savivaldybės tarnautojų skaičius neduos nieko pernelyg gera, jeigu r toliau tiesioginės užsienio investicijos vienam žmogui tesieks 3 €, o nedarbo lygis bus vienas didžiausių.
