Trečiasis sausio mėnesio pirmadienis yra vadinamas pačia liūdniausia metų diena arba „Liūdnuoju pirmadieniu“ (angl. Blue Monday). Nurimus didžiųjų žiemos švenčių šurmuliui daugelis žmonių jaučia finansinį stresą, plaka save už jau sulaužytus ar vis nerealizuojamus naujamečius pažadus, o už lango – šalta ir tamsu. Nenuostabu, kad tai mažina motyvacijos ir energijos lygį, tačiau psichoterapijos specialistai turi patarimų, kaip padėti sau ir išbūti kone niūriausią laikotarpį metuose.
„Liūdnojo pirmadienio“ reiškinys atsirado ne kaip ilgalaikių mokslininkų tyrimų objektas ar rezultatas, o kaip vienos kelionių agentūros Jungtinėje karalystėje marketingo triukas.
2004 m. kelionių bendrovės „Sky Travel“ užsakymu psichologas Cliff Arnal atliko skaičiavimus ir išvedė, esą būtent šią dieną laimės lygis nukrenta į žemiausią tašką metuose, taip skatinant užsisakyti keliones. Tiesa, nors vėliau šis psichologas pripažino, kad tai pseudomokslas, tačiau pati liūdniausio metų pirmadienio koncepcija išpopuliarėjo, ypač kalbant apie psichikos sveikatos svarbą.
Gydytoja-psichoterapeutė Lina Besigirskaitė taip pat pataria atsisakyti „Liūdnojo pirmadienio“, kaip universalios diagnozės, tačiau tuo pačiu ji skatina pripažinti sezoninius psichologinius svyravimus, kaip biologiškai ir psichologiškai pagrįstą reiškinį.
Pasak specialistės, moksliniai tyrimai rodo, kad žiemos mėnesiais, o ypač sausį ir vasarį, daliai žmonių gali sumažėti energija, iniciatyva ir vidinė motyvacija. Tai turi aiškias biologines, psichologines ir socialines priežastis.
„Iš savo psichoterapijos praktikos pastebiu, kad motyvacijos sumažėjimas dažniausiai pasireiškia atidėliojimu, negalėjimu pradėti įgyventi naujų planų ar tęsti senos rutinos, išaugusiu polinkiu į savikritiką, kas dar labiau mažina motyvaciją imti veikti“, – sako L. Besigirskaitė.
Tačiau ji užbėga už akių sakydama, kad žiemos laikotarpiu patiriamas motyvacijos ir energijos stygius dar nereiškia tinginystės ar valios stokos, ir jį nulemti gali kompleksiniai veiksniai.
„Sumažėjęs natūralios dienos šviesos kiekis sutrikdo cirkadinį ritmą ir keičia serotonino bei melatonino balansą smegenyse, o tai tiesiogiai veikia energijos lygį ir nuotaiką. Šį poveikį dar labiau sustiprina vitamino D stygius, siejamas su nuovargiu ir sumažėjusia motyvacija. Tuo pat metu trumpesnės dienos ir nepalankios oro sąlygos skatina kognityvinį „atsitraukimą“ – žmonės dažniau vengia naujų iššūkių ir renkasi saugią rutiną, kaip adaptyvią energijos taupymo strategiją“, – sako specialistė.
Paprasti būdai motyvacijai pakelti
Pasak L. Besigirskaitės, kartais veiksmingiausia motyvacijos strategija žiemą – ne spausti save veikti daugiau, o sąmoningai leisti sau veikti mažiau. Ji dalijasi keliais moksliškai pagrįstais patarimais, galinčiais pakelti motyvaciją.
- Pradėkite veikti net ir neturėdami motyvacijos. Remiantis elgesio aktyvinimo terapija, motyvacija dažnai atsiranda po veiksmo, o ne prieš jį. Net ir minimalus veiksmas gali suaktyvinti psichologinį impulsą tęsti. Pabandykite įsipareigoti kokiai nors veiklai bent 5 minutes. Šis mažas žingsnis dažnai sumažina vidinį pasipriešinimą ir natūraliai įtraukia į veiklą.
- Neplakite savęs, jei jaučiatės sulėtėję. Remiantis logoterapija, prasmė gyvenime nebūtinai atsiranda tada, kai intensyviai kažką veikiame ar siekiame rezultatų. Ji gali gimti ir tuomet, kai leidžiame sau sulėtėti, sustoti ir įsiklausyti į save. Psichologiniu požiūriu žiema dažnai tampa natūraliu savirefleksijos laikotarpiu, kai mažesnis tempas padeda aiškiau pamatyti, kas mums iš tiesų svarbu. Tad vietoje klausimo, „ką turėčiau dar nuveikti?“, verta savęs paklausti „kaip aš jaučiuosi, kas man iš tiesų svarbu, ką norėčiau paleisti, o ką tęsti?“
- Palaikykite socialinius kontaktus. Net minimalus reguliarus socialinis kontaktas gali pakelti motyvaciją ir psichologinį stabilumą. Reguliariai pasidalinkite savo vidiniais išgyvenimais ir patirtimis su kitu žmogumi, kuris jus palaiko, geba būti šalia ir išklausyti.
- Atkreipkite dėmesį į sensorinius pojūčius. Sąmoningas dėmesio nukreipimas į kūno pojūčius padeda atkurti psichologinį gyvumą ir mažina emocinę apatiją. Kasdien sąmoningai pastebėkite ir įvardykite bent vieną sensorinį pojūtį – garsą, kvapą, vaizdą ar tekstūrą.
Psichikos sveikatos paslaugos populiariausios – sausį
„Nors liūdniausia metų diena yra išgalvota sąvoka, vis tik nereikėtų nuvertinti įtaigos galios. Neigiamas nusiteikimas konkrečios dienos atžvilgiu gali tapti save išpildančia pranašyste ir lemti prislėgtą savijautą. Ji taip pat gali sukelti lūkestį, kad kitą dieną ar savaitę turėtume pasijusti geriau, tačiau tai ne visada būna tiesa“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas.
Pasak eksperto, visgi ši diena gali būti proga atkreipti dėmesį į savo psichikos sveikatą, ypač sudėtingu žiemos laikotarpiu. Ilgalaikis liūdesio jausmas ar motyvacijos stoka gali lemti perdegimą, padidėjusį stresą ir net depresiją.
„Mūsų bendrovės sveikatos draudimo paslaugos duomenys atskleidžia, kad daugiausiai klientų, kurie turi pačių įsigytą ar įmonės jiems suteiktą privatų sveikatos draudimą, į psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus dažniausiai kreipiasi būtent sausio mėnesį“, – sako draudimo ekspertas.
„Lietuvos draudimo“ duomenys taip pat rodo, kad sveikatos draudimo klientų susidomėjimas psichikos sveikatos specialistų paslaugomis kasmet vis auga. Ir darbdavių suteiktu, ir sveikatos draudimu, skirtu privatiems asmenims, besinaudojantys klientai vis dažniau domisi, ar draudimas apima psichologo konsultacijas.
„Per pastaruosius kelerius metus matome aiškią tendenciją, kad psichikos sveikatos paslaugos tampa viena iš labiausiai vertinamų ambulatorinio gydymo sričių. Pavyzdžiui, 2023 m. išmokos klientams už psichologo paslaugas rikiavosi trečioje vietoje po šeimos gydytojo ir ginekologo. Tuo tarpu 2024 m. psichologo paslaugos pakilo į antrą vietą visai šalia pačių populiariausių šeimos gydytojo konsultacijų“, − sako A. Zinevičius.
