2023 m. stiprų gamybos susitraukimą patyrusi Lietuvos medienos ir baldų pramonė, panašu, įveikė sunkiausią laikotarpį – duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos medienos ir baldų įmonių jau turi nebepakankamą atsargų lygį. Vis dėlto, spartus atsargų lygio kritimas gamintojams neša ir blogų naujienų. Ko reikia, kad šis sektorius pereitų prie tvaresnio atsigavimo?
Atsigavimą žadantys rodikliai
Medienos ir baldų sektoriaus gamybos dinamika turi didelės įtakos bendriems Lietuvos apdirbamosios gamybos rezultatams. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. šio sektoriaus įmonės pagamino 17 proc. nuo visos Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcijos. Tačiau medienos ir baldų pramonė pastaruoju metu išsiskyrė ne tik didele svarba Lietuvos pramonės rodikliams, bet ir dideliu gamybos susitraukimu: 2023 m. medienos pramonės gamybos apimtys susitraukė 24 proc., o baldų pramonės – 14 proc.
2024 m. tiek medienos, tiek ir baldų pramonei turėtų būti pastebimai geresni, o, kad šie sektoriai gana sparčiai lipa iš recesijos piko, jau rodo ir naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys. Gamybos krizės pikas Lietuvos medienos pramonėje buvo pasiektas lygiai prieš metus, kai produkcijos apimčių nuosmukis siekė 31 proc., o baldų pramonėje – 2023 m. birželį, kai produkcijos apimčių nuosmukis siekė 18 proc. (abiem atvejais skaičiuojamas 3 mėn. slankusis vidurkis).
Naujausi medienos ir baldų gamybos duomenys stipriai kontrastuoja: vasarį, po 15 mėnesių pertraukos, metinis gamybos augimas medienos pramonėje jau buvo teigiamas ir siekė +1 proc. Baldų pramonėje gamybos nuosmukis tęsiasi – vasarį 3 mėn. gamybos kritimo slankusis vidurkis siekė -7,4 proc., tačiau tai pastebimai mažiau nei 2023 m. birželį. Vasarį gamybos nuosmukio tempas baldų pramonėje buvo lėčiausias nuo 2023 m. sausio.
Ne tik geros naujienos
Nereikėtų maišyti gamybos atsigavimo medienos pramonėje ir lėtėjančio gamybos nuosmukio baldų pramonėje su paklausos atsigavimu Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose, nuo kurių labai priklauso Lietuvos medienos ir baldų pramonės rodikliai. Esminės įtakos sektoriaus atsigavimui turėjo stiprus susitelkimas į anksčiau pagamintos ir neparduotos produkcijos išpardavimą.
Medienos pramonėje atsargų lygio balansas 2023 m. pabaigoje siekė +29 punktus, kai 2024 m. balandį jau siekė -6 punktus. Panaši situacija ir baldų pramonėje: 2023 m. gruodį atsargų lygio balansas siekė +19 punktų, o šių metų balandį buvo neigiamas ir siekė -3 punktus. Neigiamas atsargų balansas reiškia, kad iš Valstybės duomenų agentūros apklaustų medienos ir baldų pramonės įmonių, didesnė įmonių dalis jau fiksuoja nepakankamą atsargų lygį – dabartinio anksčiau pagamintos produkcijos atsargų lygio jau nebeužtenka paklausai patenkinti, o nepakankamas atsargų lygis atitinkamai skatina gamintojus didinti gamybos apimtis. Todėl ir turime vis gerėjančias gamybos tendencijos tiek medienos, tiek ir baldų pramonėje, ypač medienos pramonėje kur gamyba jau pradėjo augti.
Tačiau reikia suprasti, kad spartus atsargų lygio medienos ir baldų pramonėje kritimas nėra panacėja ir gamintojams neša ne tik gerų, bet ir blogų naujienų. Teigiama žinia yra tai, kad medienos ir baldų gamintojai sugebėjo greitai ištuštinti sandėlius ir normalizuoti gamybos trajektoriją. Tačiau duomenys rodo, kad atsargų lygis mažėja staigiai, o tai reiškia, kad gamintojai, tikėtina, atsikratė atsargų pardavinėdami produkciją pigiau nei už gamybos savikainą – toks staigus atsargų nuosmukis Lietuvos medienos ir baldų gamintojams atneš finansinių nuostolių.
Atsigavimą nulems vartotojai
Tam, kad Lietuvos medienos ir baldų sektorius pereitų prie tvaresnio atsigavimo, vien atsargų lygio mažėjimo neužteks – reikia ir paklausos ilgo galiojimo produktams atsigavimo pagrindinėse eksporto rinkose. Šį aspektą vertinu atsargiai – nepaisant artėjančio palūkanų mažėjimo euro zonoje, kol kas nematau ženklesnio vartojimo atsigavimo: šviesa jau matosi tunelio gale, bet kol kas Europoje prognozuojama vartojimo stagnacija.
Teigiamai galima vertinti tai, kad sulėtėjus infliacijai, sparčiai gerėja euro zonos vartotojų nuomonė apie finansinę padėtį. Pavyzdžiui, balandį euro zonos vartotojų nuomonė apie finansų perspektyvas pasiekė geriausią lygį per 26 mėn. ir jau pasiekė ilgalaikį vidurkį. Kitas teigiamas aspektas – balandį euro zonos gyventojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams taipogi pasiekė aukščiausią lygį per 25 mėn. ir jau yra didesni nei tada, kai Europos Centrinis Bankas pradėjo didinti palūkanas.
Tačiau džiaugtis šiuo progresu reikia atsargiai, nes tos pačios apklausos rodo, kad pastaruoju metu blogėja euro zonos vartotojų nuomonė apie ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Tad kol kas nesimato ženklaus vartojimo atsigavimo. Greičiausiai ilgo galiojimo prekių vartojimas euro zonoje iš mirties taško pajudės 2024 m. gale – 2025 m. pirmą ketvirtį, kai įsibėgės palūkanų mažinimo ciklas, vartotojai iki galo atstatys energetikos krizės metu prarastas santaupas ir pajaus mažėjančių palūkanų poveikį savo finansams.
Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims.
