Lietuvos mokslininkai karo pramonės išradimais ne tik gerina kareivių darbo sąlygas, bet ir siūlo unikalius sprendimus, kaip atpiginti kareivių paruošimą ir taip ženkliai sumažinti išlaidas krašto apsaugai. Konferencijoje „Lietuvių karinės pramonės išradimai – pasaulio saugumui užtikrinti“ buvo pristatytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „OPEN R&D Lietuva“ mokslininkų išrastos karinės pramonės inovacijos.
Pagerins kareivių darbo sąlygas
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys konferencijoje pristatė Centro mokslininkų sukurtas inovacijas pagerinti kareivių darbo sąlygas. Viena iš jų – terahercinė akis, specifinėmis elektromagnetinėmis bangomis veikianti technologija, kuri gali matyti sprogmenis per plastiką ir rūbus. Ne mažiau svarbi centro pristatoma inovacija – mikrobangų atakos aptikimo įrenginys.
„Mūsų sistema leistų identifikuoti mikrobangų atakos šaltinį. Atliekame tyrimus, kaip mikrobangomis numušti dronus. Ateities karuose šie įrenginiai bus aktyviai naudojami, o paprasta konvekcine įranga – bombomis, raketomis – juos sunku numušti. Šios srities tyrimai yra būtini saugumui užtikrinti ateityje“, – pabrėžia K. Stašys.
Tačiau tai – ne vieninteliai FTMC išradimai. Konferencijoje pristatytos ir šarvinės liemenės, šildanti tekstilė. „Mūsų kuriamos šarvinės liemenės apsaugo nuo kulkų, skeveldrų, peilio ar smaigo dūrio. Šildanti tekstilė kariams praverčia dykumoje, kur labai šaltos naktys. Kariai neturi galimybės rengtis ar kuprinėje nešiotis paltų ar pūkinių striukių, todėl ši technologija – nepakeičiama. Netgi jeigu medžiaga yra pažeista, ji, kitaip nei įprasta konvencinė tekstilė, vis tiek veikia ir toliau šildo karį,“ – pasakoja pašnekovas.
Medicininė simuliacija kariuomenėms
Taip pat konferencijos metu pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų sprendimas kelti kareivių kompetencijas teikiant medicininę pagalbą.
„Mūsų sukurta technologija leidžia mokytis medicininės pagalbos teikimo įgūdžių simuliuotoje aplinkoje. Ši sistema moko atlikti veiksmus automatiškai, kad bet kokiomis sąlygomis žmogus pirmiausiai atliktų būtiniausius pagalbos veiksmus prieš ištinkant streso būsenai“, – paaiškina LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektorius Paulius Dobožinskas.
Jis priduria, kad medicininė simuliacija jau seniai yra taikoma medicinos studijose. Karo pramonėje šis sprendimas atpigintų kareivių paruošimą teikti medicininę pagalbą: „Standartizuotas gyvybės gelbstinčių procedūrų mokymas yra plačiai taikomas kariuomenėse, bet labai brangiai kainuoja. Simuliacijos metodas siūlo tokį patį kursą, tik pigesnį, kuriam nereikia brangiai kainuojančio kvalifikuoto instruktoriaus paslaugų.“
Mokslininkas pabrėžia, kad gebėjimas suteikti medicininę pagalbą padėtų ženkliai sumažinti sužeistų karių mirčių skaičių: „Kariuomenės ar jų daliniai, kurie buvo apmokyti teikti medicininę pagalbą, turi žymai geresnius išgyvenamumo rodiklius. 90 proc. sužeistų karių miršta nesulaukę medikų pagalbos. Tai reiškia, kad tik šalia esantis karys gali padėti sužeistajam išgyventi.“
Atpigins karinius mokymus
Kauno technologijos universiteto (KTU) Gynybos technologijų instituto direktorius, prof. habil. dr. Algimantas Fedaravičius konferencijoje pristatė KTU mokslininkų pasiūlytus sprendimus atpiginti karinius mokymus, kurie jau yra naudojami karinėje pramonėje.
Vienas jų – lazerinis šaulių treniruoklis, imituojantis šalies gynybos institucijų šaulių ruošimo centruose atliekamus pavienius šūvius ir šūvių serijas. Kitas – raketinis taikinys „RT-400“ STINGER sistemai. Taip pat pristatyta treniruočių įranga raketiniam kompleksui „RBS-70“, 120 mm ir 60 mm MOTAR treniruočių įranga.
„Pasiūlyti sprendimai leidžia atpiginti kareivių paruošimą tam tikroms užduotims, kurioms atlikti jie yra ruošiami ne vienerius metus. Pavyzdžiui, lazerinis šaulių treniruoklis gali pakeisti brangiai kainuojančias šaudymo pratybas. Vien paskaičiavus, kiek šovinių leidžia sutaupyti šis lazerinis įrenginys, gaunasi įspūdingos sumos. Vidutiniškai vienas šovinys kainuoja nuo 0,6 iki 1 Eur. Tarkime, kad kasmet vienas kareivis pratyboms išnaudoja tūkstantį šovinių, o kareivių turime per 19 tūkst. Pakeitus šovinius į lazerinius treniruoklius kasmet būtų galima sutaupyti nuo 11 iki 19 tūkst. eurų“, – skaičiuoja mokslininkas.
Jis priduria, kad šūviai atliekami „STINGER“ sistema į KTU mokslininkų pagamintus raketinius taikinius „RT-400“ ženkliai atpigina ir vienas brangiausių oro gynybos pajėgų pratybas: „Dažnai oro gynybos pajėgų pratyboms yra naudojamas senas lėktuvas, kaip taikinys. Pigiausias tokio taikinio variantas kainuoja nuo 200 tūkst. eurų, o KTU mokslininkų sukurti raketiniai taikiniai kainuoja 10 kartų mažiau. Oro gynybos pratybos be galo brangiai kainuoja, bet inovatyviomis alternatyvomis jau galima formuoti reikalingus įgūdžius kur kas pigiau.“
„Open R&D Lietuva“ skatina inovacijas
Anot A. Fedaravičiaus, Lietuvoje karo pramonės inovacijas vystyti sudėtinga, nes tam dar dažnai trūksta finansavimo.
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius, pabrėžia, kad inovacijų projektus skatina „OPEN R&D Lietuva“ tinklas, skirtas sutelkti moderniausiomis technologijomis dirbančius aukščiausios kvalifikacijos mokslo specialistus ir Lietuvos bei užsienio verslininkus bendram darbui.
„Mokslo laimėjimai yra būtini sėkmingam verslui, tačiau, deja, ne visada inovatyvus ir pažangus produktas randa savo investuotoją. Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas būtent ir yra ta vieta, kuri leidžia susitikti mokslui ir verslui ir kartu nuveikti mūsų šalies ir viso pasaulio labui“, – sako K. Šetkus.
Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų „OPEN R&D Lietuva“ tinklas, įkurtas 2014 m. ir kuruojamas MITA, vienija mūsų šalies universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus. Tinklo nariai teikia daugiau nei 2500 mokslo ir eksperimentinės plėtros paslaugų. Priklausantys šiam tinklui sulaukia daugiau nei 100 verslo užklausų per metus. Vienas iš „Open R&D Lietuva“ tinklo tikslų yra pritraukti užsakovus iš užsienio, kad šie naudotųsi lietuvių mokslininkų paslaugomis bei užsakinėtų įvairaus pobūdžio tyrimus.
„Bendradarbiavimas su užsienio įmonėmis, universitetais bei investuotojais plėtojasi itin sklandžiai, o tai leidžia daryti prielaidas, kad ateityje šis tinklas atneš itin reikšmingų Lietuvai rezultatų. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas ne tik su Europos verslo įmonėmis, kuriame ryšius ir su, pavyzdžiui, Japonijos universitetais. Užmegzti ryšiai su Kinija atvėrė galimybes pademonstruoti Lietuvos potencialą ir šioje rinkoje, o pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „JAV International Association of Innovation Professionals“ leido dar labiau plėsti potencialių verslo partnerių tinklą“, – priduria K. Šetkus.
