Europos Parlamento (EP) užsakymu atlikta apklausa parodė, jog lietuviai palankiai vertina Europos Sąjungos veiksmus saugant išorės sienas, plėtojant santykius su Rusija ir JAV, rūpinantis saugumu ir gynyba bei kovojant su terorizmu. Savo ruožtu dauguma norėtų ryškesnio ES indėlio nedarbo, mokesčių vengimo bei migracijos srityse.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje gerokai padaugėjo palankiai vertinančių ES veiksmus saugumo ir gynybos srityje (nuo 39 iki 52 proc.) bei saugant išorės sienas (nuo 35 iki 51 proc.), taip pat plėtojant žemės ūkį (nuo 38 iki 49 proc.) ir pramonę (nuo 43 iki 48 proc.) bei kovojant su terorizmu (nuo 28 iki 40 proc.).
Dauguma Lietuvos gyventojų norėtų dar aktyvesnių ES veiksmų, ypač socialiniais klausimais, kurie pirmiausia išlieka valstybių kompetencija. 79 proc. lietuvių norėtų aktyvesnių Sąjungos žingsnių kovojant su nedarbu, 78 proc. – tvarkantis su mokesčių vengimu, 76 proc. – sveikatos ir socialinio saugumo srityje. Per dvejus metus Lietuvoje taip pat gerokai padaugėjo norinčių aktyvesnio ES vaidmens užtikrinant energetinį saugumą (nuo 56 iki 69 proc.) bei lygias lyčių galimybes (nuo 39 iki 51 proc.). Padaugėjo ir manančių, jog ES turėtų labiau skatinti demokratiją ir taiką pasaulyje (nuo 63 iki 74 proc.), taip pat būti aktyvesnė ekonominėje politikoje (nuo 64 iki 73 proc.) bei aplinkosaugoje (nuo 58 iki 67 proc.).
15–24 metų amžiaus jaunuoliai iš Lietuvos ES politiką daugelyje sričių vertina gerokai palankiau nei vyresni respondentai. ES pastangas kovoti su nedarbu palankiai įvertino net 41 proc. jaunų lietuvių (bendras vidurkis – 28 proc.), aplinkosaugos politiką – 70 proc. (bendras vidurkis – 56 proc.), sveikatos ir socialinio saugumo politiką – 54 proc. (bendras vidurkis – 38 proc.). Palankiau ES politiką įvairiose srityse vertina ir vadovaujamas pareigas užimantys asmenys bei studentai.
Palyginti su kitomis ES šalimis, lietuviai yra tarp tų, kurie labiausiai pageidauja bendrų ES veiksmų santykiuose su Rusija (83 proc.), JAV prezidento D. Trumpo administracija (80 proc.) bei sprendžiant „Brexit“ klausimus (78 proc.). Santykių su Rusija klausimu lietuviai lyderiauja ES: Latvijoje tik 64 proc. gyventojų pageidauja bendrų ES veiksmų, Estijoje ir Lenkijoje – 68 proc., o ES vidurkis – 71 proc.
Paklausti, ar tam tikrose srityse pažengusios ES šalys turėtų žengti pirmyn, ar laukti, kol kitos Sąjungos šalys jas pasivys, 57 proc. lietuvių linkę nelaukti kitų šalių. Daugiau taip manančių yra tik Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Europiečiai šiuo klausimu pasidalinę: 44 proc. sutiktų su „kelių greičių Europa“, o 43 proc. linkę palaukti, kol visos ES šalys galės veikti kartu.
Ši „Eurobarometro“ apklausa atlikta šių metų balandžio mėn. Europos Parlamento užsakymu. EP rinkimai Lietuvoje vyks 2019 m. gegužės 26 d.
