Vasarišką savaitgalį pasidžiaugti rudens gėrybėmis – gamtos dovanomis ir bendruomenės pasiekimais – skubėjome į Lentvarį. Saulėtą rugsėjo 21-ąją čia buvo surengta tradicinė – jau 10-oji – Derliaus šventė, šiemet skirta Lietuvių liaudies dainų metams. Bendruomenė ir miesto svečiai susibūrė spalvingame ir turiningame renginyje, kuriame netrūko muzikos, edukacijų ir gardžių kvapų.
Šventės metu vyko iškilmingas atidarymas, edukacinės veiklos, muzikiniai pasirodymai, prekybininkų ir amatininkų mugė, parodomosios programos. Buvo galima apsilankyti įstaigų ir organizacijų kiemeliuose, pinti miesto kilimą ar tiesiog juo pasigrožėti, dalyvauti skaniausio obuolių pyrago konkurse. Atidarymo koncerte savo programą dovanojo Lentvario mėgėjų meno kolektyvai: kapela „Rendez-vous“, choras „Viltis“, folkloro ansamblis „Volunga“, vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Lendvarė“, liaudies dainų kolektyvas „Klevinė“. Prie jų prisijungė ir svečiai – Aukštadvario liaudiškų šokių grupė „Aukštava“ bei Onuškio kapela „Samė“. Po jautrių, iš didžiulės meilės liaudies muzikai ir dainai gimusių pasirodymų prie scenos vėl subūrė populiaraus Lietuvos estrados atlikėjo Edmundo Kučinsko koncertas.
Ypatingas dėmesys šįsyk buvo skirtas Lentvario kultūros centro chorui „Viltis“, šiemet mininčiam garbingą 30-ies metų sukaktį. Gražią sekmadienio popietę visus susirinkusius, džiuginančius savo talentais ir šypsenomis, sveikinęs Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius atskirus padėkos žodžius tarė „Vilties“ choristams ir muzikos vadovui Jevgenij Barkovskij. Savivaldybės meras Andrius Šatevičius ir administracijos direktorė Dovilė Daudaitė jubiliejų švenčiančiam kolektyvui įteikė dovanų čekį ir gardų šimtalapį. Lentvario kultūros centro direktorius Rytis Skorubskas visus kolektyvo narius apdovanojo statulėlėmis su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ženklu ir padėka už ištikimybę dainai ir Lietuvai.
Šis kolektyvas, pradėjęs savo kelią kaip politinių kalinių ir tremtinių choras, šiandien yra neatsiejama Lentvario kultūrinio gyvenimo dalis. Jo atliekamos patriotinės dainos skamba valstybės švenčių progomis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžiuose bei poezijos šventėse, respublikiniuose festivaliuose, konkursuose ir įvairiuose kituose renginiuose. Tai daugiau nei choras, tai žmonės, savo balsais liudijantys meilę Lietuvai, patriotiškumą ir tikintys dainos galia.
Rudens gausą ir vaišingumą liudijanti jubiliejinė šventė priminė, kad liaudies daina, tradicijos ir bendrystės jėga gyvuoja šimtmečiais ir įkvepia ateities kartas.
