Diskutuojant apie poreikį griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atkreipia dėmesį, kad bausmės dydis priklauso ne tik nuo teismo, bet ir nuo to, kaip savo darbą atlieka ikiteisminio tyrimo institucijos bei kaltinimą bylose palaikantys prokurorai.
Sankcijų parinkimas yra sudėtingas procesas. Pagal teismų praktiką, parenkant sankciją ir jos dydį turi būti atsižvelgiama ir į ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktus duomenis. Taigi, nors galutinį žodį, skirdamas baudą, taria teismas, visam procesui ir jo baigčiai įtaką daro ir kitos procese dalyvaujančios institucijos.
Atkreipiu dėmesį, kad prokurorai turi galimybę pasisakyti dėl baudos griežtinimo ir kreiptis į kasacinį teismą. Tačiau per pirmąjį 2017 m. pusmetį 25-iose dėl korupcinio pobūdžio veikų nagrinėtose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negavo nė vieno prokuroro skundo, kuriame būtų kvestionuojamas pirmosios ar apeliacinės instancijos paskirtas sankcijos dydis.
Galutinę teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau negaudamas ir neturėdamas bylų arba skundų, kuriuose būtų keliamas sankcijų dydžio klausimas arba (ne)tinkamos bausmės rūšies parinkimo klausimas, teismas neturi galimybės koreguoti esamą praktiką, atsižvelgiant į visuomenėje vyraujančias tendencijas ir teisinio reguliavimo vystymąsi.
Diskusijos ir iniciatyvos, kuriomis siekiama užkardyti korupcines veikas ir mažinti tokio pobūdžio nusikalstamumo tendencijas, yra sveikintinos. Teismuose jau ir anksčiau vyko diskusijų dėl teismų praktikos ir parenkamų sankcijų proporcingumo, buvo keliami klausimai, ar galiojančiomis sankcijomis pasiekiami bausmės tikslai.
Akivaizdu, kad pakeitus sankcijos ribas, kurios šiuo metu yra labai plačios ir teismui paliekama didelė diskrecijos galimybė parinkti sankcijos dydį, teismai į tai atsižvelgtų ir baudas skirtų pagal griežtesnius įstatymus. Taigi tikėtina, kad sankcijos griežtinimas turėtų įtakos ir jau paskirtų baudų dydžiui.
Dabartinis diskusijų – ar griežtinti Baudžiamąjį kodeksą – ir tam tiktų iniciatyvų kėlimas leidžia teismams pamatyti tam tikras problemas, į jas reaguoti ir galbūt koreguoti ne tik bausmių politiką, bet ir susiformavusią teismų praktiką.
Rimvydas Norkus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas.
