Kodėl šių dienų miestui svarbi ir aktuali prieš beveik 300 metų sukurta architektūra? Ką senosios bažnyčios ir pastatai kalba šiuolaikiniam žmogui? Kokios paslaptys gaubia vieną iškiliausių Vilniaus architektūros meistrų Joną Kristupą Glaubitzą? Atsakymų ieško kuriamo dokumentinio filmo ,,Johann Jonas Jan. Vilniaus baroko paslaptys” autoriai.
Artėjančio sostinės 700 metų jubiliejaus proga kuriamas dokumentinis filmas apie Vilniaus vėlyvojo baroko architektūrą ir žymiausią epochos meistrą – Joną Kristupą Glaubitzą (Johann Christoph Glaubitz). Šv. Kotrynos, Šv. Jonų, Viešpaties Dangun Žengimo, Vilniaus evangelikų liuteronų, Šv. Dvasios, unitų Švč. Trejybės bažnyčios, Šv. Dvasios ortodoksų vienuolyno katedra, prie kurių dirbo architektas Jonas Kristupas Glaubitzas, – svarbūs Baroko miestu vadinamo Vilniaus akcentai ir UNESCO saugomo pasaulio paveldo dalis.
„Architektas Jonas Kristupas Glaubitzas buvo vienas pagrindinių kūrėjų, suformavusių ekspresyvią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėlyvojo baroko stiliaus atmainą – Vilniaus baroko mokyklą. Istorinėje atmintyje J. K. Glaubitzas tapo šios mokyklos personifikacija, simboliu, įkūnijančiu tolerantišką ir daugiakultūrę Vilniaus aplinką“, – sako dailės istorikė dr. Auksė Kaladžinskaitė-Jocienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
Vilniaus baroko mokyklos pradininko ir vieno ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros meistrų Jono Kristupo Glaubitzo biografiją gaubia daugybė paslapčių. Jo vardas Vilniaus istorijos puslapiuose pirmą kartą sutinkamas 1738 metais, netrukus po didžiojo miesto gaisro. Nežinoma, kur ir kada architektas gimė, iš kur atvyko (o gal gimė Vilniuje?), kaip jis atrodė, kas suformavo jo architektūrinį braižą.
,,Labai įdomu pažvelgti į miesto gyvenimo epochą per vieno žmogaus istoriją. Tyrinėdami Jono Kristupo Glaubitzo gyvenimą, apie kurį žinome labai nedaug, vis tik labai ryškiai pamatome Vilnių ir jo žmones prieš 300 metų. Įvairių tautybių, kultūrų, tikybų bendruomenes, sugyvenusias viename mieste ir profesionalą, dirbusį su tomis bendruomenėmis. Tai žmonėms ir idėjoms atviro miesto istorija, tačiau kartu ir iš praeities atkeliaujanti vizija, koks Vilnius galėtų būti“, – pasakoja vienas dokumentinio filmo autorių, režisierius Tomas Pavilanskas-Kalvanas.
Baroko meistras J. K. Glaubitzas Vilniuje dirbo beveik 30 metų. Vokiečių kilmės liuteronų tikybos architektui nestigo įvairių miesto tautinių ir religinių bendruomenių užsakymų. Dalis jo projektuotų objektų neišliko arba buvo perstatyti vėlesniais laikais, kaip kad Vilniaus katedra ar Rotušė. Manoma, kad architektas vadovavo ir iki mūsų dienų neišlikusios Didžiosios Sinagogos rekonstrukcijai. Glaubitzo profesinės veiklos geografija plati: pradedant Žemaitija ir baigiant šiaurės rytinėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijomis. Jo veiklos pėdsakų yra dabartinėje Baltarusijoje.
Dokumentinio filmo ,,Johann Jonas Jan. Vilniaus baroko paslaptys” kūrėjai Rita Naujokaitytė ir Tomas Pavilanskas-Kalvanas sako, kad jų kuriamas filmas – ne pasakojimas, o veikiau – tyrinėjimas, stebėjimas, atsakymų paieškos. ,,Kurdami šį filmą, bandome suprasti miestą ir jo žmones tuomet ir dabar. Ieškome atsakymų, kodėl tai, kas buvo sukurta prieš kelis šimtus metų, mums svarbu šiandien. Prakalbinti tą margą, įvairiomis kalbomis skambėjusį Vilnių ir išgirsti, ką jis kalba šiuolaikiniam žmogui“, – sako viena filmo autorių, prodiuserė, scenaristė Rita Naujokaitytė.
Filmo kūrėjai drauge su miestiečiais, kultūros ir meno istorikais, architektais, restauratoriais, menininkais, tyrinės Vilniaus baroko paslaptis. Filmas kuriamas ne tik daugiausiai J. K. Glaubitzo darbų saugančioje Lietuvos sostinėje, bet ir šalyse, į kurias veda architekto veiklos ir biografijos pėdsakai: Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje.
Dokumentinis filmas skirtas sostinės 700 metų jubiliejui. Tiriamuosius darbus ir filmo sukūrimą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Vokietijos ambasada Lietuvoje ir Vilniaus miesto savivaldybė. Filmo partneris – LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).
