Kuo kenksmingi dūmai?

Šildymo sezono metu padidėja oro tarša, nes namuose pradedama kūrenti katilus, krosnis, židinius. Ypač oro taršos padidėjimas jaučiamas individualių namų rajonuose. Dažnai matome iš gyvenamųjų namų kaminų virstančius juodus dūmus. Ar pagalvojate, kuo mūsų sveikatai gali būti pavojingi dūmai ir kaip apsisaugoti?

Kokia dūmų sudėtis?

Pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena, anglys, durpės. Su dūmais į aplinką patenka ne tik įprasti degimo produktai, bet ir kenksmingos bei pavojingos medžiagos. Įprastiniai degimo produktai yra sieros, anglies bei azoto oksidai, smulkios kietosios dalelės. Su dūmais gali išsiskirti žmogaus organizmui kenksmingi kancerogenai dioksinai ir furanai, kurie dažniausiai vadinami bendru pavadinimu – dioksinais.

Kaip atsiranda kenksmingi dūmai?

Yra sąmoningų žmonių, rūšiuojančių atliekas ir saugančių savo bei aplinkinių sveikatą. Deja, daugelis atliekų nerūšiuoja ir meta į  krosnį viską kas papuola, taip kenkdami savo, savo vaikų bei kaimynų sveikatai. Degina plastikinę tarą, gumą, impregnuotą ar dažytą medieną, medžio drožlių plokštes, senus baldus, drabužius ir cheminėmis medžiagomis ir alyvomis užterštus audinius ar pakuotes. Deginant atliekas buitiniu būdu dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo susidaro žmogaus sveikatai labai pavojingos cheminės medžiagos, sunkieji metalai, dioksinai. Gyvenamųjų namų kaminai yra neaukšti, todėl kenksmingos medžiagos neišsisklaido ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus savame ir kaimyniniame kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje, o vėliau aptinkami mėsoje, piene, daržovėse, vaisiuose.

Kuo dūmai kenksmingi žmogui?

Į organizmą dioksinai patenka tiek per kvėpavimo sistemą, odą, tiek ir su maisto produktais, vandeniu. Dioksinai kaupiasi organizmo audiniuose. Net mažas dioksinų kiekis gali sukelti vėžį, kenkia odai, kepenims, imuninei, endokrininei, nervų ir dauginimosi sistemoms. Dioksinų poveikis ypač stiprus besivystantiems embrionams (galimi apsigimimai) ir naujagimiams. Dioksinai yra patvarūs, patekę į aplinką ilgai išlieka nesuirę – net dešimtimis metų.

Su dūmais taip pat išsiskiria pavojingos žmonių sveikatai smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kaip rodo tyrimų duomenys, didžiausia kietųjų dalelių koncentracija nustatoma per didžiausius šalčius, kai ypač suintensyvėja kūrenimas. Lyginant kietųjų dalelių koncentraciją šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, ji gali skirtis net iki kelių kartų. Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimą (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi. Sunkieji metalai paprastai su dūmais išsiskiria kietųjų dalelių forma. Sunkieji metalai (švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris) žmogui yra nuodingi, jie neskyla, kaupiasi kauluose. Taip pat jie gali sukelti vėžį, apsigimimus, trikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą bei vystymąsi, ypač žalingi kūdikiams ir mažiems vaikams. Pavojų sveikatai gali kelti ir užterštų pelenų, likusių nuo tokių šiukšlių deginimo, išbarstymas sode ar ant lysvių. Ten auginamos daržovės, vaisiai ir uogos per dirvožemį kaupia sunkiuosius metalus ir taip kenkia mūsų sveikatai.

Kaip išvengti apsinuodijimo pavojingomis medžiagomis?

Vardan savo ir savo vaikų sveikatos keiskite savo įpročius. Kiekvienas žmogus turi suvokti, kad jis, nesilaikydamas paprasčiausių aplinkos apsaugos reikalavimų, kenkia ne tik sau ir kaimynui, bet ir ateinančioms kartoms. Jūs galite padėti, kad kenksmingų medžiagų į aplinką būtų išmetama kaip galima mažiau.

Pagal galimybes naudokite mažiau taršias kuro rūšis (pvz., dujas, elektrą arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų.

Turite rūšiuoti atliekas. Jokiu būdu nedeginti krosnyje plastikinės taros, gumos, drabužių, avalynės, dažytos ar lakuotos medienos, medžio drožlių plokščių, senų baldų, cheminėmis medžiagomis užterštų audinių ar pakuočių. Nedeginti krosnyse atliekų, nes nuo mūsų pačių priklauso mūsų ir mūsų vaikų, anūkų sveikata.

Krosnys turi būti tvarkingos ir kasmet valomos. Kai krosnyje tinkama trauka, malkos stipriai liepsnoja, išsiskiriančios dujų dalelės tiesiog sudega.

Krosnis kūrenkite natūralia mediena ar durpėmis.

Nuolat vėdinkite gyvenamąsias ir darbo patalpas.

Kai oras užterštas, mažiau būkite lauke ir sumažinkite fizinį aktyvumą (bėgimą, greitą ėjimą ar kitą fizinį krūvį).

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

 

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.