Kultūros ministras Šarūnas Birutis šiandien kreipėsi į Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę, kad būtų imtasi visų būtinų darbų siekiant užtikrinti Gedimino kalno šlaitų stabilumą žiemos metu.
Nacionalinio muziejaus direktorė pateikė kultūros ministrui naujausią informaciją apie Gedimino kalno tvarkybos darbus.
„Šį rytą sutarėme, kad bus imtasi visų priemonių, siekiant stabdyti Gedimino kalno šlaitų slinkimą“, – sako Š. Birutis.
Pasak kultūros ministro, naujausia informacija tik dar kartą patvirtina, kad Gedimino kalno, mūsų nacionalinio simbolio, problema yra ankstesnio neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna.
„Gedimino kalno padėtis yra rimta inžinerinė problema, ir tikrai neužtenka išreikšti tik susirūpinimą, todėl ne vieną kartą siūliau skelbti ekstremalią situaciją, kad būtų gautas tikslinis finansavimas iš Valstybės rezervo fondo ir kuo greičiau imtasi visų įmanomų tvarkybos darbų užkertant kelią tolimesnei erozijai, o ne ieškoti juo „nesirūpinančių“ ar „kaltų“. Gedimino kalnui būtinas išskirtinis valstybės dėmesys. Privalome visi kartu kryptingai dirbti, kad išsaugotume nacionalinį simbolį“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Kultūros ministerija inicijavo papildomų lėšų skyrimą. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkst. Eur, o 2017 m. suplanuota per 800 tūkst. Eur. Kalnas slenka ne pirmi metai, ilgą laiką nebuvo nuolatinio ir profesionalaus požiūrio dėl kalno tvarkybos darbų. Šiuo metu dedamos visos pastangos stabdant ne tik slenkantį šlaitą, bet ir tolimesnę šlaitų deformaciją – parengta projekto techninė užduotis projektavimo ir tvarkybos darbams, viešo konkurso būdu yra parinktas rangovas Gedimino kalno tvarkybos darbams atlikti.
Ekspertai įvardijo pagrindines priežastis, kurios sąlygojo pastarojo meto kalno šlaitų slinkimus.
2016 m. vasario mėn. pirmomis dienomis įvyko Gedimino kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies nuošliauža. Geologų nuomone, paviršinis grunto sluoksnis atitrūko dėl staigaus atlydžio ir gausių kritulių, suformavusių palankias sąlygas paviršutinėms nuošliaužoms susidaryti. Mediniai kuoleliai ir armatūros konstrukcijos laikinai pristabdė šlaito velėnos slinkimą. Taikyti efektyvesnes priemones dėl geotechninių parametrų trūkumo ir įmirkusio grunto nebuvo galimybių.
Pradžiūvus gruntui buvo atlikta įvairių nemažos apimties tyrimų, pašalintas nušliaužęs gruntas. Gavus detalias metereologinių duomenų išklotines, nuošliauža buvo užklota armuota apsaugine plėvele, kol bus pasiruošta tvarkybos darbams. Plėvelė pasiteisino, nes liepos mėn. kritulių iškrito daugiau nei vidutiniškai tokiu metu.
Analizuojant 1988-2010 m. Gedimino kalno šlaituose vykdytų darbų negausią dokumentaciją, akivaizdu, kad šlaitai buvo tvarkomi epizodiškai. Destrukcinės apraiškos (įgriuvos, medžių išvartos) kalno šlaituose paskutiniais dešimtmečiais atsiranda periodiškai: vibracija dėl intensyvaus eismo Vrublevskio ir Arsenalo gatvėmis, tilto statyba, didelės statybos prie kalno, nukasant šlaitų dalį, be abejonės, paskatino įgriuvas neužpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Spalio 10 d. gausiai palijus, vasario mėn. nuošliaužos vietoje pakartotinai susiformavo nauja nuošliauža. Nuošliaužas sąlygojo 2000 m. Vilniaus pilių direkcijos įrengtų betoninių juostų (rostverkų) kalno viršuje keliamos apkrovos. Šlaitų paviršinius (deliuvinius) sluoksnius buvo bandyta stabilizuoti gręžtinių polių ar inkarų pagalba, skverbiantis į pagrindines kalno geologines struktūras. Tačiau kaip parodė patirtis, šie sprendimai tik laikinai pristabdė šlaitų deformacinius procesus ir, kas svarbiausia, vykstant deformaciniams procesams ardomi pagrindiniai geologiniai kalno sluoksniai.
Pasak ekspertų, medžių iškirtimas buvo būtinas Gedimino kalno sustiprinimui. „Mano ir kolegų iš Lietuvos geologijos tarnybos stebėjimų duomenimis seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose jau buvo tapę faktoriais judinančiais ir ardančiais šlaitus. Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Medžiai ant stačių šlaitų didino šlaitų tiesioginę apkrovą, judino juos vėjuotu oru (dinaminė apkrova). Medžių pašalinimas nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas. Likusios medžių šaknys ir kelmai natūraliai sunyks virsdamos dirvožemiu. Medžių pašalinimas buvo būtina sąlyga norint tiksliai išmatuoti šlaitų stabilumą ir įdiegti tinkamas priemones šlaitų sustiprinimui, nes tokioms priemonėms medžiai paprasčiausiai trukdytų“, – teigia Dr. Jonas Satkūnas, inžinierius geologas-hidrogeologas, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.
Geotechnikos ekspertams apibendrinus atliktus tyrimus ir išanalizavus vykdytus darbus buvo parengta techninė užduotis projektavimui, įvykdytas atviras konkursas projektavimo ir rangos darbams atlikti bei atrinktas rangovas – MB Virmalda ir UAB Rekreacinė statyba, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija
