Žydrė Dargužytė
Besibaigiantys 2016-ieji Vilniaus miestui ir apskritai visai Lietuvai kultūros srityje buvo tikrai dosnūs įvykių. Nemažai Lietuvą nustebinusių renginių vyko Vilniaus rotušės atstovų iniciatyva. Tarptautinis meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklas „CreArt“ džiugino sostinę Europos kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurios po Vilniaus rotušės stogu suvienijo keliasdešimt kūrėjų bei meno kritikų iš skirtingų šalių. Verta paminėti ir projektą „Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti“ – baigiamojo renginio metu scenoje kartu su profesionaliais šokėjais pasirodė per 60 specialiųjų poreikių vaikų. O kur dar tarptautinės parodos, koncertai, susitikimai…
Ir štai po visų šių ir kitų nepaminėtų, bet plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusių sėkmingų iniciatyvų, mane, kaip kultūriniais Vilniaus renginiais ir projektais ne vienerius metus besidomintį žmogų, gerokai nustebino Vilniaus rotušės puslapyje rasta informacija, kad ši institucija nebeturi ilgamečio valdytojo, kuris šias pareigas ėjo keliolika metų. Įdomu ne tai, kad įvyko pokytis, bet tai, kokios įtakos apskritai jis gali turėti sostinės kultūriniam gyvenimui. Bet apie viską nuo pradžių.
Iškalbingas pokalbis su naująja l.e.p. Vilniaus rotušės valdytoja Ieva Šiušaite
- Esate naujoji Vilniaus rotušės valdytoja?
Taip, bet kol kas norėčiau susilaikyti nuo komentarų, nes tik po kokios savaitės tikriausiai galėčiau pasakyti, ką mes planuojame, kuria linkme eisime. Kol kas turiu tik strategines kryptis, bet neturiu labai konkretaus plano. Šį laiką norėčiau skirti įsigilinti.
- Gal žinote, kas lėmė pokyčius Vilniaus rotušės valdyme? Ar tai politinis sprendimas?
To negaliu komentuoti. Mane pasikvietė miesto vadovai ir pasiūlė iki konkurso eiti šias pareigas. Man buvo pasakyta, kad yra susitarimas su valdytoju, kad jis pasitraukia. Koks tai sprendimas, aš negaliu komentuoti, nes tame procese nedalyvavau. Čia reiktų klausti miesto vadovų, kultūrą kuruojančių. Man sakė, kad su p. Jonynu buvo kalbamasi jau seniai dėl pokyčių, tai…sprendimas yra toks. Aš atsiradau tik po to, kai jie susitarė su valdytoju. Tikriausiai miesto vadovai turi savų argumentų. Man tiesiog buvo išsakyti lūkesčiai, ko jie norėtų ateityje ir aš turiu pateikti savo strateginį matymą susipažinusi su veiklos dokumentais. Tikrai labai norėčiau pasakyti daugiau, bet šiandien yra trečia diena, kai aš dirbu, tai dar paviršutiniškai esu perbėgus dokumentus, tad smulkmenų nenorėčiau komentuoti. Taip, galite paskambinti į savivaldybę. Įstaigos kryptis nesikeis, tai yra vienas iš labiausiai miestą reprezentuojančių kultūros židinių. Taip turi ir likti. Dėl tolimesnių veiksmų reiks padirbėti.
Tiesą sakant, būtent šie atsakymai mane, ilgametę žurnalistę, ir suintrigavo patyrinėti situaciją detaliau. Ir dabar negaliu patikėti, kad žmogus, paskirtas vadovauti strateginiam kultūros objektui Vilniaus mieste, gali taip bendrauti su žurnalistais. Nors, jei žiūrėčiau ironiškai, veikiausiai čia nebūtų nieko keisto – juk daugiau nei prieš metus ta pati Ieva Šiušaitė, tapusi l.e.p. VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ valdytoja, atsakinėjo tuo pačiu stiliumi (pokalbis buvo publikuotas Lietuvos žiniasklaidos kanaluose 2015 m.). Palyginkime šiuos du mano pačios atliktus interviu.
- Kuo esate susijusi su dvaru? Ar Jūs vilnietė ir kaip matote naująjį „vaidmenį“?
Kol kas niekaip nesusijusi. Mane pakvietė dalyvauti, o mano didelė patirtis dirbant su kultūros paveldo projektais. Iki to laiko daug domėjausi paveldo projektais. Tai naujos pareigos bus iššūkis.
- Kas Jus pakvietė?
Gavau pranešimą iš personalo skyriaus ir manęs paprašė, jei mane tai domina, pateikti dokumentus, aš pasinaudojau proga. Nežinau, kas rekomendavo, bet kadangi kultūros srity jau daug metų dirbu, nenustebau.
- Ką nuveikusi esate iki šiol?
Aš dirbu kūrybinių partnerysčių projekte.
- Kokioje įstaigoje?
Ugdymo plėtotės centre. Projektas jau beveik baigiasi. Šis projektas yra skirtas mokykloms. Diegiame tokią programą kūrybinių partnerysčių ir kūrėjus vežame į mokyklas, kad jie inicijuotų permainas ir darytų įdomesnį ugdymo procesą.
- O pati esate vilnietė?
Taip, jau ketveri metai esu vilnietė.
- „Trakų Vokės dvaro sodyba“ yra istoriškai svarbus objektas Lietuvai. Ar tai Jums nebus per didelis iššūkis? Juk ateina žiema, vamzdžiai susprogę, gėlės gali nušalti ožanžerijoje. Kaip spręsite šias problemas?
Nesu dar labai gerai susipažinusi su situacija, neturėjau galimybės dalyvauti, tik tiek, kiek pačiai pavyko pasidomėti apie dvarą iš viešosios erdvės, iš televizijos, spaudos. Kitą savaitę planuoju pradėti susitikimus, kad išsiaiškinčiau padėtį, kaip yra. Iš šono negalėjau žinoti, kas ten vyksta. Bet yra palaikymas iš kvietusių žmonių. Tikrai bus sukurta nauja taryba, kuri padės strateginius tikslus nusimatyti, tai nebus vienvaldystė, tai turi atliepti miesto lūkesčius. Ir gal čia Kultūros paveldas turės dalyvauti.
Pokalbiai labai panašūs, atsakymai – irgi. Skirtumas tik tas, kad Trakų Vokės dvaras beveik nerodo kultūrinės gyvasties ženklų, renginių ir veiklos čia vyksta labai mažai, bendruomenė skundžiasi esama situacija, o Vilniaus rotušė – aktyviai vykdo tarptautinius projektus, nuolat dalyvauja kultūrinėse ir meninėse iniciatyvose. Nežinau kaip jums, bet man baisu ir pagalvoti apie tai, kas bus su Vilniaus rotuše pasikeitus vadovei, kuri, panašu, jog nesusitvarko kur kas mažesniame „darže“.
Tyrinėdama situaciją toliau, pasikalbėjau su Trakų Vokės gyventojais, kurie informavo, kad yra pateiktas skundas Vilniaus miesto savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, netgi Vilniaus miesto mokesčių inspekcijai dėl VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ veiklos ir vadovo skyrimo. Skunde rašoma: „Įstaigos vadovė nuolat sudaro įvairias kliūtis organizuoti bendruomenės renginius. <…> Meta kaltinimus bendruomenei neva ji nori „pakenkti dvarui“. <…> Tenka apgailestauti, kad per vienerius I. Šiušaitės vadovavimo metus nebuvo surengtas nei vienas didelis renginys“. Tai tik keli skunde minimi nusiskundimai I. Šiušaitės veikla. Negalėdama patikėti, kad esant tokiai situacijai Trakų Vokėje, ta pati I. Šiušaitė yra skiriama l.e.p. Vilniaus rotušėje. Bandau rasti paaiškinimą Vilniaus miesto savivaldybėje.
Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyrius atsitvėręs tylos siena
Skambinu į Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyrių, bandau pasikalbėti su l.e.p. skyriaus vedėja Jovita Cibulskyte, deja, ji apie tai nekalba, nepateikia jokio atsakymo apie tai, kas lėmė Vilniaus rotušės valdytojo pasikeitimą ir kaip vertina naujosios l.e.p. Vilniaus rotušės valdytojos kandidatūrą. Negavusi jokių oficialių atsakymų, kreipiuosi raštu į savivaldybės viešųjų ryšių skyrių, tačiau gaunu paaiškinimą, kad „kol kas nėra ką čia komentuoti“. Atsitrenkusi tarsi į sieną, skambinu buvusiam ilgamečiam Vilniaus rotušės valdytojui Jonui Jonynui. Jis paaiškina, kad buvo paprašytas pasitraukti iš pareigų iš esmės taip ir nesupratęs, kodėl taip įvyko. „Šis sprendimas, turiu omenyje, mero potvarkis pagal kurį buvo nutraukta sutartis su manimi, man buvo netikėtas, nes iki tol nebuvau gavęs jokių pastabų dėl Vilniaus rotušės ar mano, kaip valdytojo, asmeninės veiklos“.
Ir štai po viso to žmogus, į klausimus atsakinėjantis „paanalizuosiu, pažiūrėsim, pasvarstysim, nežinau“stiliumi stoja prie vieno iš reikšmingiausio Vilniaus miestui kultūrinio objekto – Vilniaus rotušės – vairo. Būna juokinga, jei nebūtų graudu. Kalba juk eina apie kultūrą, kurios už pinigus nenusipirksi, bet, matyt, tikima, kad už pinigus galima parduoti. Nenoriu leistis į dideles polemikas šiuo klausimu, bet aiškiai matau, kad Vilniuje vyksta neregėti dalykai – mėtomi ir vėtomi kultūros srityje nusipelnę žmonės, Vilniaus miesto Kultūros skyrius tyli lyg vandens į burną prisisėmęs. Belieka paklausti, ar tame burnoje pabuvusiame vandenyje bandys nuskandinti ir Vilniaus miesto rotušę? Noriu tikėti, kad vilniečiai to neleis.
