Pastarosiomis dienomis praūžusios liūtys su kruša suniokojo dalį derliaus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, apsilankęs Panevėžio rajone Rimaisių kaime esančiame Gintauto Čiplio augalininkystės ūkyje bei žemės ūkio bendrovėje „Jotainiai“ įsitikino – gamtos stichija nepagailėjo ne tik derliaus, bet ir statinių bei mašinų: grūdų sandėlių, karvidžių, namų stogai nusėti kiaurymėm, pasėliai išguldyti, automobiliai apdaužyti.
Pakeliui iš Panevėžio rajono savivaldybės į Rimaisių kaimą meras Antanas Pocius rodė krušos nužymėtą ribą, kur prasideda laikinai plėvele uždangstyti skylėti namų stogai. G. Čiplio augalininkystės ūkio grūdų sandėlio stogas – kaip rėtis, išdžiovintą ir saugoti paruoštą derlių per stogo kiaurymes permerkė liūtis. Laukuose nenukulta dar apie 500 t grūdų, bet jų vežti nėra kur, aplinkiniai elevatoriai pilni. Suskaldytas ir ūkininko namo naujas molinių čerpių stogas. Neįtikėtina jėga ledo gabalai kiaurai pramušė ir storas čerpes, ir hidroizoliacinę plėvelę.
ŽŪB „Jotainiai“ prakirsti ne tik grūdų sandėlių, bet ir karvidžių stogai.
„Ūkio karvidės šiuo metu atnaujinamos, tad per netikėtą krušą laukuose ganėsi 500 karvių. Dėl skaudžių ledokšnių smūgių ir iš išgąsčio išsilaksčiusius galvijus buvo vargo vėl suginti bandon. Karvės nusėtos žaizdų ir gumbų, na, bet nei vienos neužmušė, tai jau gerai“, – sako bendrovės ūkio vadovas Eimantas Čeponis, ministrui aprodęs laukuose ledų sudaužytas ir pažeistas kukurūzų burbuoles.
Ėmusios pelyti, jos bus netinkamos pašarui, nes kels pavojų galvijų sveikatai, tad kyla rūpestis, kaip apsirūpinti pašarais žiemai. Vis tik jis tikisi, kad pelėsį neutralizuoti pavyks.
„Viena, kai stebi TV kanalų žinių reportažus apie gamtos stichijos siautėjimus ir jų pasekmes užsienyje, visai kas kita, kai tai vyksta šalia, kai matai sunkiai emocijas tvardančius ūkininkus, visą parą gelbėjusius derlių ar varinėjusius išsilaksčiusius galvijus. Savivaldybės specialistai vertina patirtus nuostolius. Ūkininkai prašo ir paprastų priemonių: padėti rasti, kur būtų galima „atjautos“ kainomis pasaugoti grūdus; nebausti ir nestabdyti techninės apžiūros galiojimo dėl važiavimo automobiliu su suskilusiu priekiniu stiklu, nes pakeisti į naują jau eilės ir užtruks mažiausiai mėnesį; rasti sprendimus dėl palankesnių asbestinio šiferio utilizavimo kainų. Artimiausiomis dienomis planuoju susitikimus ir, manau, kad bendromis pastangomis rasime būdus, kaip pagelbėti šioje precedento neturinčioje padėtyje“, – sako ministras K. Navickas.
Dalis ūkių atskiras augalų rūšis jau yra nukūlę, tačiau galutinių duomenų apie šios gamtos stichijos pažeistus plotus dar nėra, draudikai aktyviai registruoja pranešimus apie nuostolius ir pradeda vertinti laukus.
Žemės ūkio ministerija primena, kad kruša ir stichinė liūtis yra draudžiamos rizikos. Šiuo metu apdraustas plotas yra 462 tūkst. hektarų, o apsidraudusių ūkių yra 2400.
Ką reiktų daryti norint skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją
- Savivaldybė, norinti skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją, turi kreiptis į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, kad gautų patvirtinimą, jog savivaldybės teritorijoje buvo užfiksuotas stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį.
- Savivaldybė, gavusi oficialią informaciją apie stichinį meteorologinį reiškinį (labai smarką krušą ar labai smarkią audrą, lietingą laikotarpį), pateikia šią informaciją savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovui.
- Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, susipažinęs su pateikta informacija, nedelsdamas sušaukia savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, kuris įvertina, ar įvykis atitinka nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus, t. y. ar stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlė žemės ūkio augalų žūtį didesniame arba lygiame 10 ha plote.
- Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, nustatęs, kad įvykis atitinka ekstremaliojo įvykio kriterijų ir dėl šio nustatyto ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių nustatymo, nusprendžia, ar būtina teikti savivaldybės merui pasiūlymą skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje ir skirti savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą.
- Savivaldybės meras, gavęs nurodytą pasiūlymą, ne vėliau kaip kitą dieną nuo nurodyto pasiūlymo gavimo dienos priima potvarkį, kuriuo skelbia visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir skiria savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą.
- Apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją savivaldybė privalo informuoti Nacionalinį krizių valdymo centrą ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą.
