Karantinui nesibaigiant, inovatoriai visame pasaulyje vysto technologijas ir į rinką išleidžia sprendimus, palengvinančius gyvenimą naujoje realybėje (angl. new normal). Per pirmąjį karantiną startavęs Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) idėjų konkursas „Life saving-innovations: stop COVID-19“ buvo pastebėtas ne tik gausaus Lietuvos inovatorių būrio (gauta per 300 paraiškų), bet ir tarptautiniu mastu. Apžvelgdamas reaguojant į aktualijas vykdytas ir didžiausią poveikį turėjusias 2020 m. iniciatyvas, jį įvertino ir EBPO Viešojo sektoriaus inovacijų stebėsenos centras (OPSI).
„Iniciatyva „Life-saving innovations: stop COVID-19“ buvo labai operatyvi MITA reakcija į pasaulinį koronaviruso kataklizmą. Inovatorius suaktyvinome pasiūlydami pradiniam idėjų vystymo etapui tinkamiausią finansavimo priemonę bei šių paraiškų vertinimui ir konsultacijoms suteikdami prioritetą. Faktas, kad patenkame į atsaką pandemijai stebinčių organizacijų radarą, džiugina ir skatina vykdant inovacijų politiką būti proaktyviems“,– EBPO Viešojo sektoriaus inovacijų stebėsenos centro parodytą dėmesį vertina ir džiaugiasi idėjos sumanytojas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Gintas Kimtys.
Konkurso metu finansavimo sutartis pagal priemonę „Inostartas“ su MITA pasirašė 35 įmonės bei fiziniai asmenys. Naudodamiesi konsultantų pagalba startuolius įsteigė ir inovacijas kuria net 12 naujų įmonių. Naujausiais duomenimis, 4 komandos projektus jau įgyvendino, dar 31 aktyviai dirba.
Viena iš pačiame darbymetyje esančių įmonių – MB „Nanofibrė“. Sėkmingai sudalyvavęs „Life-saving innovations: stop COVID-19“ konkurse, startuolis su MITA pasirašė finansavimo sutartį aukšto efektyvumo nanopluoštinių respiratorių prototipo sukūrimui.
COVID-19 pandemijos metu pasaulis susidūrė su efektyvių kvėpavimo sistemos apsaugos priemonių trūkumu. Siekiant bent iš dalies patenkinti išaugusį beprecedentį poreikį, į rinką buvo pradėti tiekti abejotinos kokybės gaminiai. Turimos technologinės žinios ir vis didėjantis virusinių susirgimų skaičius pasaulyje MB „Nanofibrė“ komandą paskatino imtis ambicingos idėjos – apsaugai nuo specifinių biologinių SARS-CoV-2 viruso dalelių sukurti itin efektyvų vienkartinį pusės veido respiratorių. Šiuo metu visas startuolio komandos dėmesys sutelktas į didelio efektyvumo filtruojančios medžiagos sukūrimą kvėpavimo takų apsaugos priemonėms.
Įmonės bendraįkūrėjo dr. Dainius Martuzevičius teigimu, daugiausia rinkoje esančių produktų remiasi mikropluoštine technologija, kuri orientuota į mažą galutinio produkto kainą ir gerą gamybos atsikartojamumą, tačiau nepakankamai sprendžia virusų pandemijos atveju kylančias problemas. „Mūsų kuriamas produktas pasižymi visų reikalingų apsauginio respiratoriaus savybių deriniu – aukštu filtravimo efektyvumu, geru prigludimu prie veido, dideliu oro pralaidumu, geru drėgmės pašalinimu bei virusų deaktyvavimu“, – vardina inovatorius. Prailgintas respiratoriaus naudojimo laikas aktualus ir esant apsauginių priemonių trūkumui pandemijos metu, ir siekiant mažinti vartotojiškumą.
„Šiuo metu formuojame kompozitinį sluoksnį. Pagrindinė darbinė respiratoriaus membrana bus sukurta iš funkcionalizuotos polimerinės mikro ir nanopluošto kompozitinės membranos, turinčios itin aukštas filtracines savybes bei didelį hidrofobiškumą. Sekantis etapas bus šio sluoksnio savybių optimizavimas bei respiratoriaus gamyba“. Pagrindine rizika mokslininkas įvardina reikalingų polimerinių medžiagų tiekimo linijos trikdžius, nes dėl susidariusios pasaulinės ekonominės krizės ypač sudėtinga laiku gauti reikiamas chemines medžiagas. Taip prarandamas svarbus laikas konkurentų atžvilgiu. Vis dėlto, pagamintą ir laboratorinėmis sąlygomis validuotą respiratoriaus prototipą D. Martuzevičius tikisi turėti jau šių metų vasarą.
Startuolio branduolį sudaro Kauno technologijos universiteto absolventai. Šiam projektui susibūrė interdisciplininė komanda, kurioje dirba polimerų technologijos, bioaerozolio technologijos bei elektronikos/mechanikos inžinerijos sričių specialistai. Skirtingomis kompetencijomis pasižyminti komanda projekto sėkmingam įgyvendinimui būtina, nes produkto prototipo kūrimui reikalingos ir fundamentinės, ir inžinerinės žinios. Nors įmonė įkurta tik pernai, projekto komanda jau turi sėkmingos patirties įgyvendinant mokslo-verslo projektus, yra užmezgusi gerus ryšius su užsienio institucijomis, kurios pripažįstamos pasaulinėmis lyderėmis apsaugos nuo bioaerozolio srityje.
Startuolio bendraįkūrėjo dr. D. Martuzevičiaus patirtis rodo, kad „Inostartas“ – gerai subalansuota finansavimo priemonė startuojančioms mažoms įmonėms, kurios nori įgyvendinti savo idėjas ir jas monetizuoti. „Nors finansuojama suma yra sąlyginai nedidelė, tačiau veiklą pradedančiai įmonei sudaromos sąlygos kryptingai paskirstyti finansus: dalis lėšų skiriama kvalifikuoto personalo darbo užmokesčiui, o kita dalis – MTEP veikloms. Be to, pradiniame projekto paraiškos rengimo etape mums labai pravertė puikiai finansavimo programos subtilybes išmanančio projekto „Inospurtas“ inovacijų konsultanto Simo Dunausko pagalba“, – vertina inovatorius ir priduria, kad projektui suburta tarpdisciplininė grupė siekia pagaminti itin kokybišką prototipą, tad jo įvedimui į rinką teks ieškoti papildomų finansų. „Dalis komandos jau anksčiau yra sėkmingai dalyvavusi bei tebedalyvauja MITA kuruojamų finansavimo priemonių projektuose („Technologinės plėtros projektai“, „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“), tad neabejotinai svarstysime visas agentūros siūlomas galimybes“, – planuoja startuolio bendraįkūrėjas.
