Vos nutirpus sniegui, vilnietės Kristinos kieme juntamas ne pavasaris, o dūmai. Kairėnų rajone gyvenanti moteris pasakoja, kad atšilus orams priversta užsidaryti visus namų langus ir net vengti eiti į kiemą – iš kaimyno sklypo nuolat kyla deginamų lapų, žolės ir šakų dūmai.
„Turime mažamečių vaikų ir nenorime, kad jie kvėpuotų dūmais. Turint savo kiemą labai skaudu juos laikyti uždarytus namuose. Ne kartą apie tai kalbėjome su kaimynu, tačiau jis tik atkerta: visą gyvenimą deginau ir toliau deginsiu“, – apie savo beviltišką situaciją pasakoja vilnietė.
Pasak jos, dabar – pats žaliųjų atliekų deginimo pikas. Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, žmonės skuba tvarkyti kiemus, genėti medžius ir krūmus. Dalis gyventojų susikaupusias atliekas vis dar renkasi suversti į artimiausią griovį ar paprasčiausiai sudeginti.
Primena gyventojų teises ir pareigas
Priešgaisrinės apsaugos specialistai primena, kad, jei žaliųjų atliekų deginimas vyksta nuolat ir kelia grėsmę, gyventojai turi teisę imtis veiksmų.
Deginti žolę, lapus ir šakas leidžiama tik laikantis griežtų saugumo reikalavimų. Laužų negalima kūrenti per arti pastatų, esant stipriam vėjui ar paliekant ugnį be priežiūros. Taip pat draudžiama kartu su žaliosiomis atliekomis deginti ir kitas atliekas.
„Jei kaimynai mato, kad ugnis gali persimesti į pastatus, atliekos deginamos per arti namų ar laužai kūrenami nuolat ir pavojingai, tokiais atvejais nedvejojant galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112“, – primena PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Anot jo, svarbu laikytis ir saugių atstumų – paprastai rekomenduojama, kad laužas būtų kūrenamas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Be to, šalia visada turi būti vandens ar kitų ugnies gesinimo priemonių.
Už priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriamos baudos nuo 30 iki 600 eurų, o jei dėl neatsargaus deginimo kyla gaisras, atsakomybė gali būti dar griežtesnė.
Ugniagesių duomenimis, kasmet Lietuvoje fiksuojama apie 2–3 tūkst. gaisrų atvirose teritorijose. Dalis jų kyla būtent dėl deginamos žolės, lapų ar kitų žaliųjų atliekų.
Dūmai ypač kenksmingi vaikams
Sveikatos specialistai įspėja, kad deginant lapus, žolę ar šakas į aplinką išsiskiria nemažai kenksmingų medžiagų. Vienos pavojingiausių – smulkios kietosios dalelės, vadinamos PM10 ir PM2.5. Jos susidaro degimo metu ir laikomos vienu žalingiausių oro taršos komponentų, nes gali patekti giliai į plaučius, o smulkiausios dalelės – net į kraujotaką.
„Trumpalaikis dūmų poveikis gali sukelti akių ir kvėpavimo takų dirginimą, kosulį, gerklės perštėjimą ar galvos skausmą. Ypač jautrūs tokiai taršai yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Deginant žaliąsias atliekas į orą taip pat patenka anglies monoksidas, azoto oksidai, lakieji organiniai junginiai bei policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – dalis jų laikomi kancerogeniniais. Dėl šių medžiagų susidaro aitrūs dūmai ir smulkios dalelės, kurios gali sukelti lokalų oro užterštumą.
Tarša labiausiai jaučiama kelių dešimčių ar kelių šimtų metrų spinduliu nuo deginimo vietos, tačiau esant ramiam orui dūmai gali pasklisti dar toliau.
Dėl šių priežasčių specialistai rekomenduoja žaliąsias atliekas ne deginti, o kompostuoti arba vežti į specialias žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Konfliktų kyla ir iš nežinojimo
„Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė pastebi, kad dalis konfliktų tarp kaimynų dėl žaliųjų atliekų tvarkymo kyla ne iš piktavališkumo, o iš nežinojimo ar nepagalvojimo iš anksto.
Viena dažniausių klaidų – žaliosios atliekos paliekamos šalia konteinerio tikintis, kad jos vis tiek bus paimtos. Tačiau tokiose situacijose greitai kyla klausimas, kas turi jas sutvarkyti, ir būtent tada prasideda nesutarimai.
„Gyventojams gali atrodyti, kad šakų krūva ar šalia konteinerio palikti maišai su lapais – tik laikinas nepatogumas, tačiau kaimynams tai dažnai tampa netvarkos ir bendrų taisyklių nepaisymo ženklu. Ilgainiui tai virsta įtampa tarp kaimynų. Prieš imantis kiemo tvarkymo verta iš anksto įsivertinti, kiek atliekų susidarys ir kur jos bus dedamos – į tam skirtą konteinerį, kompostuojamos ar tvarkomos kitu būdu“, – sako D. Skrupskelienė.
Dar viena dažna klaida – manyti, kad žaliosios atliekos savaime nėra problema, nes jos suirs.
„Žaliąsias atliekas gyventojai karučiais nuveža iki artimiausio griovio ar pamiškės. Nors yra posakis „gamtos gamta neužterši“, reikia nepamiršti, kad pūvanti žolė ir lapai tampa puikia terpe veistis įvairiems gyviams, pavyzdžiui, invaziniams šliužams, kurie greitai pasiekia ir gyventojų sodus. Tad kartais žmonės patys sau padaro meškos paslaugą“, – pastebi ji.
Specialistė pabrėžia, kad geriausia ne improvizuoti, o iš anksto pasirūpinti, jog žaliosios atliekos būtų tvarkomos tinkamai ir netaptų konfliktų su kaimynais priežastimi. Problemų kyla ir tuomet, kai žaliosios atliekos sumaišomos su kitomis – sudedamos į plastikinius maišus, kartu išmetami seni vazonai, žemės ar buitinės atliekos. Tokie sprendimai apsunkina jų tvarkymą ir perdirbimą.
