Kas antras didmiesčių vairuotojas laukdamas žalio šviesoforo signalo nežiūri į kelią – kalbasi arba naršo telefonu, valgo ar gražinasi. Draudimo bendrovės inicijuoto tyrimo metu paaiškėjo, kad šiuo požiūriu pavyzdingiausi yra Klaipėdos vairuotojai – 58 proc. jų prie sankryžos stovėjo neatitraukdami žvilgsnio nuo kelio ir nesiblaškydami. Vilniuje taip besielgiančių vairuotojų dalis sudarė 52 proc., o Kaune – vos 22 procentus.
Tokie rezultatai gauti prie trijų didelių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos sankryžų stebint daugiau nei 1200 vairuotojų elgseną rytinio ir vakarinio piko metu.
Didmiesčių vairuotojai – skubėjimo įkaitai
Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, eismo dalyvių įpročių stebėjimo eksperimentas atskleidė, kad daugiau nei pusei vairuotojų trūksta susikaupimo, kuris padeda tinkamai įvertinti aplinkybes.
„Kaip parodė eksperimento rezultatai, 49,7 proc. žalio šviesoforo signalo laukiančių vairuotojų didmiesčiuose nesiblaško ir toliau stebi eismo sąlygas. Tuo tarpu antra tiek vairuotojų per šį trumpą stabtelėjimą kalba ar naršo telefonu, užkandžiauja, gražinasi, kuičiasi automobilio salone. Tokios situacijos pavojingos, nes vairuotojai išsiblaško, tampa mažiau prognozuojami: jie gali tiek laiku nepajudėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tiek priešingai – staigiai „šokti“ iš vietos sukeldami avarinę situaciją. Akivaizdu, kad vairuotojų dėmesio sutelkimo problema yra didelė“, – sako A. Žiukelis.
Vairuotojai naršo ir gražinasi
Rugsėjo pabaigoje atlikto stebėjimo duomenimis, 10,5 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų sustoję prie sankryžų kalba telefonu be laisvų rankų įrangos, 15 proc. naršo išmaniuosiuose įrenginiuose, 6,5 proc. užkandžiauja ar gurkšnoja gėrimus, net 18,3 proc. gražinasi ar užsiima kita pašaline veikla, nežiūrėdami į kelią.
A. Žiukelio pastebėjimu, telefonai bei išmanieji įrenginiai yra akivaizdžiai didžiausi dėmesio blaškytojai – kas ketvirtas vairuotojas sankryžose dėmesį sutelkia į telefoną.
„Stovėjimas prie sankryžos nereiškia, kad tuo metu liaujamės dalyvavę eisme ir galime daryti, ką norime. Juo labiau, piko metu. Kaip tik reikėtų iki minimumo apriboti naršymą, o jei būtinai reikia kalbėti telefonu – naudokite laisvų rankų įrangą. Ir žinokite, kad net jei rankos ir neužimtos, dalis jūsų dėmesio, kurį skiriate pašnekovui, vis tiek nukrypsta nuo vairavimo ir išauga eismo įvykio tikimybė. Blaškymasis, „rovimas“ iš vietos ar lėtas, uždelstas pajudėjimas kaip tik reiškia, kad esate vienas iš tūkstančių eismo piko spūsčių architektų, net jei to sąmoningai nesuvokiate“, – sako A. Žiukelis.
Jo teigimu, vairuojant didmiesčiuose, kur eismo sąlygos intensyvios, derėtų vengti bet kokių dėmesį nukreipiančių veiksmų.
„Mūsų įmonės praktikoje yra pasitaikęs ne vienas eismo įvykis, kilęs vairuotojui apsipylus karšta kava ar kitais gėrimais, cigaretės nuorūkai ar pelenams nukritus į automobilio saloną, ieškant nukritusio telefono ar kito daikto. Apie tai, kad nebuvo susikaupę, o atvirkščiai – užsiėmė pašalinėmis veiklomis ir jos sutrukdė tinkamai įvertinti eismo aplinkybes, vairuotojai atvirai prisipažinti nėra linkę“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Vairuotojų elgsenos stebėjimo eksperimentas vykdytas rugsėjo mėn. pabaigoje, Žalgirio g. – Kalvarijų g. sankryžoje Vilniuje, Savanorių pr. – K. Petrausko g. – Utenos g. sankryžoje Kaune ir Taikos pr. – Agluonos g. – Kauno g. sankryžoje Klaipėdoje. Vairuotojų elgsena buvo stebima darbo dienomis, po 2 val. rytiniu ir vakariniu laiku. Eksperimento metu nebuvo fiksuojami ar įrašinėjami jokie asmens duomenys.
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas
