Valanda fizinio aktyvumo kasdien. Pasirodo, net 4 iš 5 Lietuvos paaugliams tai nepaprastai sunki užduotis. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą jau kuris laikas linksniuoja tarp neaktyviausių Europoje. Ekspertai siūlo atsigręžti į šeimą, mokyklą ir fizinį aktyvumą skatinti kompleksiškai.
Lietuvos paaugliai – vieni nejudriausių
Dvigubai daugiau vaikų kasdien praleidžia 2 ir daugiau valandų žaisdami kompiuterinius žaidimus nei tie, kurie aktyviai fiziškai juda bent vieną valandą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas jau yra pasiekęs kritinę ribą ir, palyginus su kitų Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją, o fizinis aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp ES šalių – vos 10 proc.
Nors teigiama fizinio aktyvumo patirtis jaunystėje padeda sukurti pagrindus sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje, Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo rodikliai per du dešimtmečius ženkliai nukrito. Remiantis PSO duomenimis, nuo 1994 metų fizinis aktyvumas sumažėjo beveik trečdaliu (pav. 1).
Vaikų neaktyvumas – pasyvumo šeimoje atspindys
Lietuvoje vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas mažėja ir neatitinka PSO sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo nuorodų. Tai ne tik neigiamai veikia fizinę, emocinę ir psichologinę savijautą, bet ir gyvenimo kokybę. Per visa žmogaus gyvenimo ciklą, aktyvaus judėjimo stoka paveikia daugelį gyvenimo sričių, tokių kaip išsilavinimas, sveikata, ekonominė būklė, netgi mirtingumo rizika. (pav. 2). Neaktyvaus gyvenimo būdo įpročiai yra „perduodami“ ir kitiems šeimos nariams, todėl vaikų aktyvumas yra dar mažesnis nei jų neaktyvių tėvų.
Šie ir panašūs faktai nagrinėjami „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių parengtoje Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo analizėje. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas ženkliai blogėjantiems moksleivių sveikatos rodikliams.
Faktai kalba patys už save:
• Lietuvoje sveikatos sutrikimais bent kartą per savaitę skundžiasi kas antra 15-metė;
• stuburo sutrikimai kamuoja aštuonis iš dešimties mokyklinio amžiaus vaikų;
• netaisyklingos laikysenos problemos aktualios 35 proc. iki 17 m. vaikų.
• technologijų įtaka, fizinio aktyvumo stoka ir neišugdytas noras sportuoti ar fiziškai judėti yra vienos iš pagrindinių sveikatos sutrikimų ir mažos motyvacijos rinktis aktyvų gyvenimo būdą priežastys.
Moksleiviai nori žinoti sporto kuriamą vertę
Analizės rezultatai siūlo atsigręžti į pačius moksleivius ir paklausti, kas iš tiesų juos motyvuoja, nuo kur reikėtų pradėti. Keletą esminių detalių atskleidė vykdyta mokinių diskusija. „Moksleivius motyvuoja fizinio aktyvumo suteikiama vertė. Ji mokinių yra vertinama skirtingai, priklausomai nuo to, kokią didžiausią vertę jie tuo metu mato“, – pasakojo „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Justina Lizikevičiūtė. Remiantis jų skirstymu paaiškėjo, jog mokinius sportuoti motyvuoja kelios esminės vertės – aplinka, pomėgiai, sporto rezultatai, sveikata ir aplinkos formuojamas įvaizdis apie sportą. „Net nesuvokiame, kiek daug mus skatina artimi žmonės, palanki infrastruktūra, visuomenės požiūris. Tai mūsų aplinka. Kitus fiziškai aktyviai judėti verčia apdovanojimai, tobulėjimas, trečius – siekimas geresnės sveikatos. Nors daugelis mokinių įvaizdžio nevertina kaip vieno iš esminių motyvatorių, didžiausi sporto prekių ženklai, sporto ambasadoriai, komercija ir renginiai kuria madingo ir stilingo žmogaus įvaizdį, kuris, daugeliu atveju, yra sportiškas ir sveikas“, – pasakojo kita projekto vadovė Giedrė Rutkauskaitė. „Norėdami skatinti jaunimą aktyvumo, turime aiškiai iškomunikuoti jiems teikiamas naudas, kitaip Y kartos sudominti nepavyks“, – priduria iniciatorė.
Geri įgūdžiai formuojami artimiausioje aplinkoje
„Šeimoje niekas ypatingai nesportuoja, arba jeigu sportuoja, tai sportuoja atskirai ir aš to beveik nematau. Prieš pradedant sportuoti turėjau problemų su nuotaikomis, sportas man padeda”, – sako mokinių diskusijoje dalyvavusi 16-metė Ula.
Šeima – tai viena iš trijų pagrindinių aplinkų, kurios formuoja moksleivių požiūrį ir norą aktyviai judėti. Kitos dvi trikampio dalys – mokykla ir išorės veiksniai. Kiekviena jų, pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, turi būti skatinamos kompleksiškai. „Mes visi esame atsakingi už savo aplinką. Tik bendradarbiaudami ir įtraukdami mokyklą, šeimą, verslą ir viešąjį sektorių galime pasiekti geresnių rezultatų. Šiuo projektu siekiame problemą išnagrinėti iš visų pusių ir pasiūlyti efektyvesnių sprendimo būdų“, – sakė Vilniaus meras. To paskatinta, prieš pat mokslo metų pabaigą savivaldybė ir „Kurk Lietuvai“ programa inicijuoja pilotinius projektus trijose Vilniaus mokyklose. Surinkta statistika, moksleivių, mokytojų ir mokyklos administracijos nuomonės, pasiūlymai prisidės prie kompleksinio moksleivių aktyvinimo modelio kūrimo.
Siekdami išsiaiškinti tikrąsias mokinių motyvacijos sportui priežastis, „Kurk Lietuvai“ drauge su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja moksleivių aktyvinimo projektus 3 Vilniaus mokyklose. Juose gauti rezultatai ir grįžtamasis ryšys, planuojama, padės sudėlioti konkrečių savivaldos inicijuotų projektų planą ir tvarią skatinimo programą. Daugiau apie moksleivių aktyvinimo projektą – Kurklt.lt puslapyje.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija
