Kaip pasivyti nuvažiuojantį Baltarusijos IT traukinį?

Praėjusių metų rugpjūčio pradžioje Baltarusijoje po rinkimų įsiplieskę protestai ir valdžios nuolat atjungiamas internetas, kaip viena iš priemonių jų tramdymui, paskatino dalį IT įmonių ieškoti palankesnių ir saugesnių sąlygų darbui ir verslo plėtrai kaimyninėse šalyse. Baltarusijoje tuo metu veikė apie 1500 šios srities įmonių, sukuriančių 6 proc. BVP, tad natūralu, kad kaimynai sukruto matydami didelį investicijų pritraukimo potencialą. Nerangiai bandome išsijudinti ir mes – Lietuva. Klausimas – ar ne per vėlu?

Nors oficialių duomenų neskelbiama, tačiau atgarsiai iš kaimyninių šalių ir susidomėjusių IT įmonių skaičiai, apie kuriuos užsimenama žiniasklaidoje, leidžia daryti išvadą, jog „grietinėlės nenugriebėme“ ir didžioji susidomėjimo banga jau persirito į antrą pusę. Klausimas, kur esame?

Remiantis „Invest Lithuania“ duomenimis, šiuo metu 41 baltarusių įmonė oficialiai pradėjusi persikėlimo į Lietuvą procesą. Šios įmonės į mūsų šalį relokuoja 863 darbuotojus ir jų šeimos narius (iš viso 1511). Dar 30 įmonių yra svarstymo etape. Taigi, kodėl besidominčiųjų Lietuva tiek nedaug?

Banko sąskaitos atidarymas ir migracijos procedūros – didžiausi trikdžiai

Vos prasidėjus šiam baltarusių sujudimui, greitai paaiškėjo du didžiausi trikdžiai, mažinę mūsų šalies patrauklumą Baltarusijos IT įmonių akyse. Visų pirma, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir bankų procedūros labai apsunkina galimybes trečiųjų šalių piliečiams atsidaryti einamąsias sąskaitas, kurios būtinos verslo funkcionavimui. Nors siūlyti įvairūs sprendimai ir keletas pokyčių šioje srityje įvyko – problema aktuali iki šiol.

Antras iššūkis baltarusiams – leidimas gyventi Lietuvoje.

Imigracijos pragaro ratai

Iki šių metų vasaros užsieniečiui norint įsidarbinti Lietuvoje, buvo būtina gauti leidimą laikinai gyventi arba leidimą dirbti. Norint gauti leidimą laikinai gyventi (vadinamąją Mėlynąją kortelę), reikia atvykti fiziškai ir pateikti biometrinius duomenis. Toks prašymas gali būti pateikiamas ir jam nedalyvaujant, tačiau vėliau jį išnagrinėjus sulaukiama kvietimo atvykti, o tam reikalinga viza.

Daugiausia iššūkių tokio specialisto atvykimui kyla tuomet, jei jo atlyginimas nesiekia 3 šalies vidutinių darbo užmokesčių ir jo profesijos nėra trūkstamų profesijų sąraše. Tad pradėkime nuo pradžių.

Trys šalies vidutiniai statistinius darbo užmokesčio dydžiai reiškia, kad iš užsienio samdomas specialistas šiandienos duomenimis turėtų uždirbti daugiau nei 4000 eurų. Praktikoje labai abejotina, kad visi Baltarusijos įmonės darbuotojai būtų samdomi už tokį solidų atlygį, o tai reiškia, jog darbdaviui dėl šio kriterijaus neatitinkančių darbuotojų teks kreiptis į Užimtumo tarnybą, bei kaip mūsuose reikalaujama – skelbti laisvą darbo vietą. Toks procesas Užimtumo tarnyboje trunka mažiausiai dvi savaites, o pati procedūra atrodo ne itin logiška – skelbiama apie laisvą poziciją, nors realus kandidatas, kuris atitinka darbdavio lūkesčius ir sutinka dirbti jo siūlomomis sąlygomis yra. Kyla klausimas, kam tai daryti, jeigu tinkamas pretendentas į darbą yra žinomas?

Antra, Lietuvoje patvirtintas ir taikomas baigtinis 55 aukštos kvalifikacijos Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašas. Tai reiškia, kad dauguma Baltarusijos IT verslų negalės paprastai perkelti visos komandos, mat dalis specialistų nepateks į šį sąrašą. Negana to, šiame sąraše nėra ir kai kurių IT (ir ne tik) industrijoje paklausių ir itin specifinių profesijų, kurios tokiame versle yra reikalingos. Visa tai reiškia, kad tiek verslininkas, tiek atvykti siekiantis imigrantai susidurs su itin kompiliuotu ir ilgu imigracijos procesu.

Negana to, teisės aktai numato, kad imigruoti planuojančio darbuotojo kvalifikacija ir darbo patirtis turi atitikti darbo vietą. O tiksliau, jis turi turėti bent vienerių metų patirtį toje srityje. Visgi praktikoje labai dažnai susiduriame su situacija, kai žmogus turi vieną išsilavinimą, bet dirba kitoje srityje. Pavyzdžiui, baigė fizikos mokslus, tačiau pastaruosius 5 metus dirbo marketingo srityje, arba jau 10 metų sėkmingai dirba eksporto srityje, bet turi filologinį išsilavinimą. Nors reikiama patirtis ir yra, visgi Užimtumo tarnyba teigia galinti išduoti reikiamą tik pagal išsilavinimą. Norint tai išspręsti reikės gerokai pasukti galvą ir konsultuotis tiek su teisininkais, tiek su minėta tarnyba, norint įvykdyti Užimtumo tarnybos taikomų teisės aktų reikalavimus ir priderinti kiekvieno užsieniečio atvejį prie formalių rėmų ir tuo pačiu užtikrinti įmonės poreikius. Galiausiai institucijos sprendimas dažnai būna teigiamas, tačiau užtrunka ilgai ir specialistą samdančiai įmonei kainuoja daug. Su tuo susidūrę vėliau rimtai svarsto, ar nori tai patirti dar kartą.

Imigracija  ir biurokratiniai procesai tampa dar sudėtingesni, jei aukštos kvalifikacijos specialistas nori atvykti į šalį su savo šeima ar atsivežti pilnamečius vaikus ar garbaus amžiaus tėvus. Dėl tos priežasties panašių sėkmingų imigracijos atvejų iš trečiųjų šalių vos vienetais suskaičiuotume.

Dar didesnis absurdas, jei atvykti norintis užsienietis turi bent vieną akciją įmonėje, kurioje planuojama dirbti. Atsižvelgiant į dabartinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo praktiką, tokiu atveju jis negali būti įdarbintas kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Visgi tai labai prasilenkia su konkurencingos darbo rinkos realijomis, kuomet aukštos kvalifikacijos darbuotojus įmonės stengiasi išlaikyti motyvuodamos akcijų opcionais. Tad ir šiandien Baltarusijos verslai tokiu būdu motyvavę anksčiau darbuotojus susidurs su keista situacija. T. y., šie teiks prašymą atitinkamoms mūsų šalies tarnyboms išduoti aukštos kvalifikacijos darbuotojui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o Migracijos departamentas patikrinęs registrą, nustatys, kad šiam darbuotojui priklauso, pavyzdžiui, kelios tos įmonės akcijos. Tuomet Migracijos departamentas greičiausiai atsisakys tokį leidimą išduoti ir nurodys, kad užsienietis turi kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo kaip akcininkas. Tačiau akcininkams (verslininkas) taikomi visai kitokie reikalavimai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi. Jie turi investuoti į įmonę nustatyto dydžio sumą, įdarbinti mažiausiai du Lietuvos gyventojus, taip pat reikia pasirengti verslo planą ir kt. Dėl kelių akcijų turėjimo darbuotojas netampa verslininku, tačiau netenka teisės gauti leidimą darbo veiklos pagrindu.

Paprastinant imigraciją pasistūmėta, tačiau ar pakankamai?

Paprastinant migracijos procesus buvo šiek tiek pasistūmėta. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo 22 d. įsigaliojo supaprastinta nacionalinės vizos išdavimo tvarka Baltarusijos piliečiams ir jų šeimos nariams. Ji galioja 6 mėnesius. Taip pat įtvirtinta galimybė aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir jų šeimos nariams teikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo nuotoliniu būdu, kuri leidžia atidėti biometriniu duomenų pateikimą. Įprastu atveju reikalaujama, kad pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis atvyktų asmeniškai ir iš karto pateiktų savo biometrinius duomenis. Belieka apgailestauti, kad ši tvarka nėra taikoma laikinai į Lietuvą įmonių grupės viduje perkeliamiems darbuotojams, nes paprastai visi tokie užsienio darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos.

Na, o nuo kovo 1 d. aukštos kvalifikacijos darbuotojai, pateikę prašymą dėl leidimo gyventi, galės pradėti dirbti prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, bet tik tuo atveju, jeigu nereikia sprendimų iš Užimtumo tarnybos. Jeigu jų reikia (o taip dažnai dabar yra, nes ne visų darbo užmokestis viršija 3 vidutinius darbo užmokesčius šalies ūkyje ir ne visi jie yra trūkstamų profesijų sąraše), galės pradėti dirbti tik nuo Užimtumo tarnybos sprendimo priėmimo.

Skamba gerai, tačiau net su šiais įstatymų pakeitimais ir pagalba kovą nebūsime tokie konkurencingi, kokie jau šiandien yra lenkai.

Lenkai konkurencinėje kovoje buvo nuožmūs ir greiti

Dėl tų pačių Baltarusijos investicijų ir kvalifikuotos darbo jėgos konkuruojantys lenkai kovoje buvo nuožmūs ir greiti. Praėjusių metų gruodžio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo poįstatyminis aktas, numatantis išimtį, kuri suteikia teisę dirbti Lenkijoje turint tik „Poland Business Harbour“ (P.BH) vizą, t.y. be leidimo dirbti. Tokia viza galioja metus ir jos turėtojo teisės prilygsta Lenkijos gyventojų teisėms, tad darbdaviui nereikia jokių papildomų pastangų, kad juos galėtų įdarbinti legaliai.

Norint gauti šią vizą pakanka turėti išsilavinimą technologijų srityje ar bent vienerių metų profesinę patirtį IT. Na, o tie, kurie neturi atitinkamo išsilavinimo ar patirties taip pat gali gauti vizą, jei gauna kvietimą iš Lenkijoje registruotos įmonės, kuri perkėlė verslą iš Baltarusijos ir dalyvauja šioje lengvatinėje programoje.

Iki šių metų pabaigos Lenkija yra numačiusi šias vizas atitinkantiems reikalavimus suteikti nemokamai.Tuo tarpu Lietuvoje Baltarusijos specialistų vis dar laukia bent trys pragaro ratai.

6 pasiūlymai vejantis nuvažiuojantį traukinį

Matydamas naujausius teisės aktų pakeitimus ir vertindamas pastarąją patirtį bendraujant su Baltarusijos įmonėmis, noriu pasiūlyti šešias konkrečias kryptis, kaip būtų tikslinga tobulinti mūsų migracijos reguliavimą:

  1. Ženkliai supaprastinti kvalifikuotų ir trūkstamų darbuotojų imigracijos procesą. Būtų logiška, vizų išdavimo taisyklėse aiškiai numatyti, kad nacionalinė viza gali būti išduota aukštos kvalifikacijos darbuotojui, ketinančiam dirbti Lietuvoje. Tokiu būdu aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš užsienio galės greičiau atvykti į Lietuvą ir pradėti dirbti. Šis pokytis padarytų mūsų šalį patrauklesne kryptimi kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams ilguoju laikotarpiu. O tapę tokių profesionalų traukos centru lengviau pritrauktume ir atitinkamas užsienio investicijas.
  2. Turėtų nelikti vertės nekuriančių biurokratinių trikdžių. Šiandien Užimtumo tarnyba atlieka formalią kontrolę išduodama sprendimą dėl galimybės įdarbinti aukštos kvalifikacijos užsieniečius, jei Lietuvoje dirbti norinčio specialisto darbo užmokestis nesiekia 3 vidutinių šalies atlyginimų per mėnesį ir jeigu profesija nėra trūkstama. Neatitikus šio kriterijaus užsukamas laiką gaišinantis biurokratinis procesas. Todėl tikslinga būtų svarstyti tokio rinkos testo naikinimą aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš IT sektoriaus ir galbūt iš kitų industrijų, pvz. pramonės, kad jie galėtų gauti leidimus laikinai gyventi be darbo rinkos testo.
  3. Atliepti šiuolaikinio verslo realijas. Turime suprasti, jog darbuotojų motyvavimas akcijų opcionais versle tampa nauja norma. Todėl būtina numatyti įstatymų pakeitimus, dėl kurių minimalus akcijų turėjimas netaptų tokiu neproporcingu proceso apsunkinimu norintiems atvykti.
  4. Įvertinti vyraujančius verslo modelius ir prisitaikyti. Didelė dalis IT specialistų Baltarusijoje (taip pat kaip ir Ukrainoje) šiandien dirba kaip individualūs verslininkai. Tai reiškia, kad jiems taip pat aktualios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo korekcijos, numatančios, kad Baltarusijos IT specialistai gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje savo individualios veiklos pagrindu. Dabar panašios sąlygos yra taikomos Lietuvoje tik JAV, Australijos ir Japonijos piliečiams. Nesant šių pakeitimų natūraliai prarastume galimybes pritraukti tiek dalį specialistų, tiek tų verslų, kurie teikia prioritetą būtent tokiam bendradarbiavimui su šios srities profesionalais. Tad logiškai peršasi išvada, kad IT specialistams iš trečiųjų šalių reikia suteikti galimybę gauti leidimą laikinai gyventi individualios veiklos pagrindu.
  5. Galvodami apie imigruojančius darbuotojus negalime pamiršti šeimų. Todėl reikia supaprastinti leidimų išdavimo tvarką aukštos kvalifikacijos darbuotojų šeimos nariams (įskaitant pilnamečius veikus ir tėvus).
  6. Būtina keisti proceso organizavimą. Vienareikšmiškai reikia suteikti galimybę užsieniečiams virtualaus vizito būdu pateikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi įmonės grupės viduje perkeliamiems darbuotojams. Tai ypač aktualu ir turint galvoje pasaulinę pandemiją.
Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.