Pasak SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorės Rositos Žibelienės, šis atnaujinimas nėra kardinalus sistemos pakeitimas, o veikiau – jau galiojančių principų išgryninimas ir detalizavimas, siekiant, kad jie būtų lengviau suprantami ir praktiškai pritaikomi kasdienėse situacijose.
„Iki šiol bendros nuostatos buvo įtvirtintos nuomos sutartyse, tačiau praktikoje matome, kad gyventojams kartais kildavo klausimų dėl konkrečių situacijų vertinimo. Kai būste atsiranda gedimas, paskutinis dalykas, kurio reikia gyventojui – spėlioti, kas turi jį šalinti. Norime, kad atsakymas būtų aiškus iš karto“, – sako R. Žibelienė.
Atnaujintoje tvarkoje aiškiai nurodoma, už kokius remonto darbus atsako nuomininkas, o kuriais atvejais tuo pasirūpina būsto valdytojas. Konkretus sąrašas padės gyventojams greičiau rasti atsakymus į kylančius klausimus ir išvengti neaiškumų dėl remonto darbų organizavimo.
„Įmonė organizuos ir apmokės darbus tais atvejais, kai gedimai atsiras dėl natūralaus nusidėvėjimo arba nuo gyventojo nepriklausančių aplinkybių. Tai gali būti susidėvėjusių langų keitimas, bendrųjų vandentiekio ar nuotekų vamzdynų remontas, elektros instaliacijos gedimų šalinimas, taip pat – po draudiminių įvykių ar stichinių nelaimių atsiradusių pažeidimų tvarkymas“, – pabrėžia SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės vadovas Olegas Klopovas.
Jo teigimu, nuomininkai už remonto išlaidas bus atsakingi tais atvejais, jei gedimai atsiras dėl netinkamo naudojimo, nepriežiūros ar mechaninių pažeidimų. Pavyzdžiui, jei bus sudaužomas lango stiklas, sugadinama santechnikos įranga, pažeidžiami elektros jungikliai ar dėl netinkamo naudojimo užsikimš santechnikos įrenginiai.
„Tikime, kad aiškesnės taisyklės padės greičiau priimti sprendimus ir sumažins neaiškumų, kasdienėse situacijose, skaičių. Norime, kad gyventojams būtų paprasčiau suprasti, kada jie patys turi pasirūpinti tam tikrais remonto darbais, o kada tai – įmonės atsakomybė“, – teigia O. Klopovas.
Pasak jo, tvarka paremta logišku principu: atskiriama tai, kas susiję su natūraliu būsto nusidėvėjimu ir tai, kas atsiranda dėl netinkamo naudojimo ar eksploatacijos.
Atsakomybės paskirstymas ir objektyvus vertinimas
Turto eksploatavimo grupės rangos komandos lyderės Barboros Bružienės teigimu, tais atvejais, kai kyla neaiškumų dėl gedimų kilmės, kaip ir iki šiol, atliekama specialistų – rangovų – apžiūra ir sudaromas defektinis aktas. Remiantis jo išvadomis, objektyviai įvertinama situacija ir nustatomos gedimo atsiradimo priežastys.
„Vertindami remonto situacijas, vadovaujamės praktiniu požiūriu – atsižvelgiame į tai, ar gedimas atsirado dėl įprasto naudojimo, ar dėl išorinių veiksnių, nepriklausančių nuo gyventojo veiksmų. Kai kuriais atvejais, ypač – kalbant apie smulkius kosmetinius pažeidimus ar kasdienio naudojimo padarinius, sprendimai priimami remiantis bendru vertinimu, defektinio akto išvadomis ir būsto priežiūros standartais. Rangovų atliekamos apžiūros bei defektinių aktų rengimas yra įprasta praktika, taikoma vertinant tokius atvejus“, – pabrėžia B. Bružienė.
Turto eksploatavimo grupės rangos komandos lyderė B. Bružienė taip pat pažymi, kad aiškesnis atsakomybių paskirstymas prisidės ne tik prie greitesnių sprendimų priėmimo ir geresnės būsto priežiūros, bet ir prie efektyvesnio remonto darbų organizavimo bei spartesnio būstų paruošimo naujiems gyventojams.
Socialiai jautrių situacijų sprendimai
B. Bružienė atkreipia dėmesį, kad ypatingas dėmesys skiriamas socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Esant sudėtingesnei finansinei situacijai, gyventojams gali būti sudaromos galimybės organizuoti remonto darbus įmonės iniciatyva, o išlaidas padengti dalimis, per sutartą laikotarpį. Tokie sprendimai taikomi individualiai, įvertinus konkrečią situaciją ir gyventojo galimybes.
„Šią praktiką taikome ir šiandien. Pavyzdžiui, vieno socialinio būsto gyventojai kreipėsi dėl būtino virtuvės remonto, darbai buvo suorganizuoti įmonės iniciatyva, o su jais pasirašytas susitarimas dėl remonto išlaidų apmokėjimo dalimis. Tai – vienas iš pavyzdžių, kaip ieškome sprendimų, padedančių gyventojams atlikti būtinus remonto darbus ir kartu išvengti didelės finansinės naštos“, – sako B. Bružienė.
Jos teigimu, tokie sprendimai padeda užtikrinti, kad būtini remonto darbai būtų atliekami laiku, o gyventojams, susidūrusiems su netikėtais gedimais, nebūtų sukuriama papildoma finansinė našta. B. Bružienė taip pat pabrėžia, kad įmonei svarbu ne tik tinkama būsto priežiūra, bet ir kasdienė gyventojų gerovė, todėl kiekviena situacija vertinama individualiai ir ieškoma geriausiai gyventojo poreikius atitinkančio sprendimo.
Svarbu paminėti ir tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovai gyventojus taip pat reguliariai informuoja apie galimas valstybės ar savivaldybės teikiamas paramos priemones. Viena jų – tikslinė pašalpa, kuri tam tikrais atvejais gali padėti padengti su būsto priežiūra ir remontu susijusias išlaidas. Ši parama gali būti skiriama būtiniausiems remonto darbams, pavyzdžiui, krosnių, kaminų, stogo, elektros instaliacijos ar vandentiekio remonto darbams atlikti, pelėsio naikinimui, dezinfekcijai, po gaisro, stichinės nelaimės ar kitų nenumatytų įvykių atsiradusiems būsto pažeidimams šalinti.
Investicijos į būsto fondo plėtrą
Atnaujinta remonto darbų apmokėjimo tvarka ilgainiui padės optimizuoti remonto išlaidas bei sumažinti laiko sąnaudas, skiriamas papildomiems paaiškinimams ir gyventojų užklausų nagrinėjimui. Tai leis daugiau resursų skirti būsto priežiūrai ir jo kokybės gerinimui.
„Optimizavus procesus, sutaupytos lėšos bus nukreipiamos į socialinio būsto fondo gerinimą ir plėtrą. Jas planuojama investuoti į naujų socialinio ir savivaldybės būsto projektų vystymą, esamo būsto atnaujinimą bei infrastruktūros gerinimą, taip siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas ne tik esamiems, bet ir būsimiems gyventojams“, – pažymi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorė R. Žibelienė.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informacija
