Pastarosiomis dienomis Lietuvos gyventojai susiduria su gausaus snygio padariniais – pavojingomis kelio sąlygomis, sunkiai įveikiamomis pusnimis ir ant stogų susikaupusiu sniegu. Sniego kepurėmis pasipuošę pastatai – ne tik žiemiškas atributas, bet ir su statinių ir jų konstrukcijų saugumu susijusi rizika. Ekspertai įvardija, kada ant stogo susikaupęs sniegas kelia didžiausia pavojų ir įspėja apie galimą finansinę žalą.
Šaltuoju laikotarpiu privalu valyti ant mažo nuolydžio stogų susikaupusį sniegą, kadangi mažą nuolydį turinčios stogų konstrukcijos įlūžta greičiau. Tuo tarpu ant didenio nuolydžio šlaitinio stogo esančios sniego sankaupos gali netikėtai šliuožti žemyn ir pridaryti žalos greta pastato esančiam turtui, o kartais – sužeisti žmones ar gyvūnus.
„Pirmasis sniegas žiemą – didžiausias rūpestis namų savininkams, turintiems plokščius arba mažo nuolydžio stogus, pasvirusius 7–15 laipsnių kampu, kadangi ant jų susikaupęs sniego ir ledo sluoksnis gali sukietėti ir imti trupėti. Mažiau problemų kyla su naujos statybos namais, kuriuose iš anksto apskaičiuojamos stogo apkrovos ir parenkamos tinkamo atsparumo medžiagos ir konstrukcijų matmenys“, – sako „Eternit Baltic“ atstovas Donatas Bosas.
Kada vertėtų imtis veiksmų?
Svarbu nuolat stebėti sniego tekstūrą ir atsižvelgti į oro temperatūrą. Purus sniegas didelio pavojaus nekelia, tačiau ant stogo jis drėksta ir sunkėja – ore besikaupianti drėgmė ir krituliai į sniegą susigeria tarsi į kempinę.
Kuo ilgiau delsiama ir sniegas nuo stogo nenuvalomas, o temperatūra laikosi neigiamoje termometro stulpelio pusėje, tuo labiau sniegas linkęs sukristi, jo tankis didėja. Jei iškrinta dar daugiau kritulių – apkrova stogo konstrukcijoms dar labiau išauga.
„Kai dieną sniegas tirpsta, o naktį – šąla, prasideda sluoksniavimosi procesas. Būtent šiomis sąlygomis ant stogo susikaupęs sniegas gali pridaryti daugiausia žalos. Apie 30 – 40 cm šlapio sniego ant stogo jau yra didelė rizika – toks sniego sluoksnis kelia grėsmę ne tik pastato konstrukcijai, bet ir žmonių saugumui“, – įspėja D. Bosas.
Gręsiančių nemalonumų atsikratykite saugiai
99 proc. privačių namų savininkų stogo valymą atlieka savarankiškai, todėl, anot eksperto, svarbiausia atliekant šį darbą laikytis saugumo reikalavimų. Valant stogus labai svarbu pasirinkti tinkamą sniego valymo įrankį. Anot „Eternit“ eksperto, sniegui valyti tikrai nereikėtų naudoti aštrių kastuvų, nes taip galima pažeisti stogo dangą.
Jis pabrėžia, kad sniegas tirpdamas gali pradėti skverbtis pro mažus tarpelius į pastato vidų ir pridaryti papildomos žalos.
Prasidėjus šalčiams, net jei ir nepastebite didelio snygio, stogo lietaus nuvedimo sistema gali užšalti. Dėl to susidaro ledo gabalai, kurie trukdo lietaus sistemų latakams tinkamai funkcionuoti. O jei jie nėra dažnai valomi, gali būti pažeista ir visa sistema.
Visgi pašnekovas nerekomenduoja eksperimentuoti lipant ant stogo ir vengti valyti sniegą patiems, nes tokiu būdu paprasta susižeisti. Geriausia išeitis – stogo valymo darbus patikėti patyrusiems specialistams, turintiems prieigą prie specializuotos įrangos.
Vidutinė finansinė žala – virš 700 eurų
Bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ praėjusio šaltojo sezono metu gavo 130 pranešimų apie sniego padarytą žalą. Vieno gyventojo patirtos žalos dydis vidutiniškai siekė apie 730 eurų.
Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas, teigia, jog gyventojų patiriama žala yra susijusi su privačių gyvenamųjų ir jų teritorijoje esančių pagalbinių statinių išorinėmis konstrukcijomis.
„Dažniausiai sniegas pažeidžia lietaus nuotekų sistemas, terasų ir įėjimo į pastatą stogelius, gali užkristi ant gretimais kieme esančio turto“, – sako M. Balinskas.
Stogo tvirtumas priklauso ne tik nuo paties namo konstrukcijos ir jos būklės, bet ir nuo to, kaip reguliariai buvo vykdoma statinio priežiūra. Todėl draudimo bendrovės atstovas ragina gyventojus pastebėjus ant stogų besikaupiant sniegą nedelsti – organizuoti stogų valymą ir iš anksto išvengti finansinių ir kitų rūpesčių.
