„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė
Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiaukelę, gali susidaryti įspūdis, kad pensijų tema jau pasakyta viskas ir kažko nežinoti tiesiog neįmanoma. Visgi pensijų kaupimo pokyčiai vis dar kelia klausimų gyventojams ir jų nereikėtų drovėtis – nežinoti nėra kvaila, kvaila yra nesidomėti, kai nežinai.
Kas tos pensijų pakopos?
Pradėkime nuo to, kad šiuo metu Lietuvoje kaupimas pensijai vyksta trimis pakopomis. Pirmąja pakopa laikoma pensija, kurią visiems dirbantiems šalies gyventojams užtikrina valstybė. Sulaukę senatvės, šią pensiją gausime visi, turintys minimalų stažą, o pensijos dydis priklausys nuo mūsų įgyto darbo stažo ir sumokėtų įmokų „Sodrai“ dydžio.
Pirmoji pensijų kaupimo sistemos pakopa grindžiama kartų solidarumo principu. Tai reiškia, kad dirbantieji moka „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas ir taip išlaiko savo tėvus ir senelius pensininkus, o sulaukę pensinio amžiaus patys tampa išlaikomi dirbančios jaunosios kartos. Čia svarbu suprasti tai, kad kintant demografinei situacijai mažėja dirbančiųjų skaičius, tad ir sumokėtų mokesčių suma, tikėtina, taip pat mažės. Todėl ekspertai prognozuoja, kad pirmosios pakopos („Sodros“) pensija ateityje gali sudaryti tik apie 30 proc. buvusio atlyginimo.
Tam, kad pensija būtų didesnė, prieš penkiolika metų buvo sukurtos II ir III pensijų pakopos. II pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiamų lėšų įmoką sudaro dvi dalys – įmoka nuo jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. III pensijų pakopa – tai savarankiškai kaupiama papildoma pensija sudarius investicinio gyvybės draudimo arba III pakopos pensijų fondo sutartį.
Ką reikia žinoti apie II pensijų pakopą?
Pasirinkę kaupimą II pensijų pakopos fonde, mes galime gauti didesnę pensiją, kuri kartu su „Sodros“ mokama pensija sudarytų iki pusės mūsų buvusių pajamų. Kaupti II pakopos pensijų fonde galima dviem būdais – minimaliai palaipsniui pereinant prie maksimalaus kaupimo, arba iš karto maksimaliai.
Nuo šių metų minimalus kaupimas yra 1,8 proc. jūsų atlyginimo ir valstybės paskata, sudaranti 0,3 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Maksimalų kaupimą sudaro 3 proc. jūsų atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. Šiemet ši paskata lygi 16,4 eurų per mėnesį, kas sudaro beveik 200 eurų per metus. Nemaža dalis pensijų fondų klientų yra linkę kaupti maksimaliai ir gauti visą įmanomą valstybės paskatą.
Taip pat yra sudaryta galimybė kaupimą II pakopoje stabdyti arba nutraukti kaupimo sutartį. Sustabdžius kaupimą sukauptas turtas lieka asmens pensijų sąskaitoje ir yra išmokamas sulaukus pensijos, o nutraukus sutartį visas asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptas turtas grąžinamas į „Sodrą“, atstatant „Sodros“ pensijos sumažėjimą dėl buvusio kaupimo. Sustabdžiusieji įmokas ateityje tris kartus kas trejus metus bus vėl įtraukiami į kaupimą su galimybe vėl jo atsisakyti.
Pensijų reforma pristatė naujovę − visiems nekaupiantiems II pensijų pakopoje, kuriems yra mažiau nei 40 metų, šių metų pradžioje pensijų kaupimo bendrovė buvo priskirta automatiškai atsitiktine tvarka. Kokiai pensijų kaupimo bendrovei asmuo buvo priskirtas, jis gali sužinoti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Gyventojas turi galimybę pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę arba atsisakyti kaupti. Atsisakiusieji kaupimo automatiškai vėl bus įtraukiami kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.
III pensijų pakopa – kam ji man reikalinga?
Ši pensijų kaupimo pakopa suteikia galimybę senatvei kaupti papildomas lėšas savo pasirinktu dažnumu ir sumomis. Periodiškai taupydami iki pensijos pradžios galite sukaupti pakankamai, kad nepatirtumėte didelių finansinių nepriteklių – juk „Sodros“ pensijos atveju jūsų pajamos gali sumažėti iki 30 proc. buvusio atlyginimo, o tai reikštų nemenką finansinį šoką.
Valstybė skatina šį papildomą kaupimo būdą, todėl jam galioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pasinaudojus ja kasmet galima susigrąžinti 20 proc. nuo sumokėtų įmokų, tačiau čia galioja įmokų lubų limitas, tai yra, bendra įmokų suma per metus gali siekti ne daugiau 1500 eurų.
Finansiškai saugesnei ir patogesnei senatvei pasirengti galima ir savarankiškai taupant ar investuojant, tačiau svarbu tai daryti reguliariai. Kas mėnesį gavus atlyginimą reikėtų pagalvoti, kaip jaustumėmės, jeigu ateityje gautume tik trečdalį šios sumos. Gal tai būtų papildoma motyvacija taupymo reikmėms atsidėti nors ir nedidelę dalį savo pajamų, tačiau daryti tai kiekvieną mėnesį.
Kaip gausiu sukauptus pinigus senatvėje?
II pensijų pakopoje sukauptos lėšos bus išmokamos priklausomai nuo sukauptos sumos. Sukaupus iki 3 tūkst. eurų, visa sukaupta suma jums bus pervesta iš karto. Sukaupus 3–10 tūkst. eurų, sukaupta suma bus išmokama dalimis, o fonde esančios lėšos bus toliau investuojamos, kol jos bus išnaudotos mokant periodines išmokas.
Sukaupę daugiau kaip 10 tūkst. eurų galėsite įsigyti standartinį arba atidėtąjį anuitetą, užtikrinsiantį reguliarias išmokas iki gyvenimo pabaigos. Jeigu įsigysite atidėtąjį anuitetą, didžioji dalis sukauptos sumos bus išmokėta periodinėmis išmokomis (arba atiteks paveldėtojams) iki tol, kol sulauksite 85 metų. Tuomet įsigalios įsigytas atidėtasis anuitetas – jūs pradėsite gauti reguliarias išmokas.
Sukaupus daugiau kaip 60 tūkst. eurų siekiančią sumą, už 60 tūkst. eurų turėsite įsigyti anuitetą. Likusi suma, viršijanti 60 tūkst. eurų, jums galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka.
