Jeigu jaučiate ilgai besitęsiantį nuovargį, svaigsta galva, kankina dusulys, o dar išblyško oda ir nusilpo nagai, – visa tai gali išduoti, kad jums trūksta geležies. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pataria, kokius maisto produktus vartoti bei įvardija dažniausias geležies papildų vartojimo klaidas.
Kodėl jaučiame silpnumą, kai mums trūksta geležies?
Nuovargis ir silpnumas – tai vieni dažniausių simptomų, išduodančių apie geležies trūkumą organizme. Vaistininkė E. Ramaškienė paaiškina, kodėl taip yra:
„Geležis yra būtina hemoglobino sintezei, nes būtent jis perneša deguonį į kūno ląsteles. Taigi, kai mums trūksta geležies, sutrinka deguonies pernešimas ir dėl to jaučiamės pavargę. Taip pat sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje gali sukelti galvos skausmus ir svaigulį. Tuo tarpu mažas hemoglobino kiekis gali sukelti dusulį netgi atliekant lengvus fizinius pratimus, taip pat oda tampa blyški, o nagai trapesni. Jeigu visi šie simptomai ignoruojami, ilgainiui dėl geležies trūkumo gali sutrikti širdies plakimas, išsivystyti anemija bei padidėti širdies nepakankamumo rizika“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Atsakė, kam dažniausiai trūksta geležies
Pasak vaistininkės, galima išskirti keletą žmonių grupių, kurios gali būti labiau linkusios į geležies trūkumą:
„Geležies trūkumo rizika gali būti didesnė reprodukcinio amžiaus moterims dėl menstruacijų, taip pat nėščiosioms dėl padidėjusio geležies poreikio vaisiaus ir placentos augimui. Dažnai dėl greito augimo geležies gali pritrūkti ir vaikams bei paaugliams. Ir, žinoma, geležies trūkumo rizika padidėja vegetarams ir veganams tais atvejais, jeigu mityba nėra subalansuota“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Įvardija į kokias rūšis yra skirstoma geležis
Geležis yra dviejų rūšių – hemoglobino („heme“) ir nehemoglobino („non-heme“). Vaistininkė įvardija esminius skirtumus:
„Geriau pasisavinama yra „heme“ geležis, kuri randama gyvūninės kilmės produktuose. Daugiausiai jos raudonoje mėsoje, ypač kepenyse, taip pat paukštienoje, žuvyje ir jūros gėrybėse. Tuo tarpu „non-heme“ geležies galima gauti iš ankštinių daržovių kaip lęšiai ir pupelės, lapinių daržovių – špinatų ir kale salotų, taip pat iš riešutų, sėklų, džiovintuose vaisiuose. O jeigu norite dar geriau pasisavinti geležį, ypač jei nevartojate gyvūninės kilmės produktų, papildykite savo mitybą maisto produktais, kuriuose gausu vitamino C, pavyzdžiui, citrusiniais vaisiais“, – teigia E. Ramaškienė.
Pataria, kaip teisingai vartoti geležies papildus
Geležies papildus geriausia vartoti ryte nevalgius, nes tai padeda geriau pasisavinti geležį. Visgi, kai kuriems žmonėms maisto papildai, suvartoti prieš tai nieko nepavalgius, gali sukelti skrandžio dirginimą, pykinimą.
„Jeigu prastai jaučiatės vartodami geležies papildus nevalgę, nepergyvenkite ir vadovaukitės keletu svarbių taisyklių. Pirmiausia, vartokite geležį su vitamino C šaltiniu, pavyzdžiui, galite užsigerti su apelsinų sultimis. Be to, vartodami geležį, venkite kalcio turinčių produktų, pavyzdžiui, pieno arba sūrio. Taip pat venkite prieš ir po geležies vartojimą gerti arbatą bei kavą, nes šie gėrimai turi taninų, kurie gali sumažinti geležies pasisavininimą, o ypatingai, jeigu ji yra „non-heme“, augalinės kilmės“, – pasakoja E. Ramaškienė.
