Jaunesni kandidatai į prezidentus: premjeras būtų nieko prieš, politologas siūlo žiūrėti kitur

Metai – tik skaičius, patikins dažnas gyvenimo būdo mokytojas. Tačiau ne kalbant apie politiką, kur amžiaus cenzas skirtingose valdžios viršūnėse yra tarp įstatymo numatytų sąlygų norint tapti meru, savivaldybės tarybos arba Seimo nariu ar prezidentu.

Būtent norint užimti pastarąsias pareigas, premjero Sauliaus Skvernelio manymu, amžiaus kartelė galėtų būti mažesnė – prezidentu Lietuvoje galėtų tapti ir jaunesnis nei 40 metų pilietis, kaip šiuo metu numato Konstitucija, pavyzdžiui, 35-erių.

Tokią mintį S. Skvernelis išsakė Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo diskusijoje sekmadienį. Kaip Alfa.lt nurodė šiuo metu atostogaujančio ministro pirmininko atstovas žiniasklaidai Tomas Beržinskas, svarstymų dėl atitinkamų teisės aktų pataisų šiuo metu Vyriausybėje nėra, tad premjero pasisakymus reikėtų laikyti jo asmenine nuomone.

Tačiau vien trumpas žvilgsnis į kitas pasaulio valstybes leidžia suprasti, jog Lietuva nebūtų išskirtinė, „atjauninusi“ savo prezidentus. 39-erių tapęs jauniausiu Prancūzijos prezidentu istorijoje Emmanuelis Macronas yra ryškus pastarojo meto jauno ir – bent kol kas – sėkmingu laikomo valstybės vadovo pavyzdys, bet ir jis minimalaus amžiaus cenzą gerokai viršijo – kandidatuoti į prezidentus šioje šalyje galima nuo 23 metų.

Jungtinėse Valstijose 35 metų amžiaus cenzas prezidentui (ir viceprezidentui) išliko nepakitęs nuo 1787-ųjų, kai buvo parengta šalies Konstitucija. 40-ies neturinčių valstybių vadovų gausu ir šalyse, kur aukščiausias politines pareigas užima vyriausybių vadovai. Pavyzdžiui, Austrijos kancleriu praėjusiais metais tapo vos 31-erių Sebastianas Kurzas, o Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern savo 38-ąjį gimtadienį švęs šio mėnesio pabaigoje.

Lietuvoje jau būta siūlymų keisti Konstitucijos 78-ąjį straipsnį ir leisti kandidatuoti į prezidento postą asmenims nuo 35-erių – tai dar 2010 m. siūlė tuometis Seimo narys socialdemokratas Andrius Šedžius, tačiau įstatymų pataisos priimtos nebuvo.

Jeigu įstatymas Lietuvoje būtų toks, dviejų didelių parlamentinių partijų lyderiai – Gabrielius Landsbergis ir Gintautas Paluckas – taip pat galėtų varžytis dėl prezidento posto. Šiuo metu pirmajam yra 36-eri, antrajam – 38-eri.

Politologas siūlytų permainų renkant Seimo narius

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius pažymi, kad galimybės tapti prezidentu paankstinimas, pavyzdžiui, penkeriais metais, būtų suprantamas, tačiau esminių pokyčių į Lietuvą, kur daug kas skaidresnės ir profesionalesnės politikos viltis sieja su jaunesniąja karta, neįneštų.

„Tai – ne tik skaičius, amžiaus cenzas toks yra tikintis, kad asmuo, kuris kandidatuoja, yra brandus kaip asmenybė, yra šį tą pasiekęs profesinėje srityje. Amžiaus cenzas nėra iš piršto laužtas, bet apskritai visuomenė keičiasi. 40 metų amžius kažkada buvo tikrai gana aukšta riba, nes gyvenimo trukmė buvo trumpesnė, kitas dalykas – socialinė dinamika yra kitokia. Jeigu karjeros būdavo ilgametės ir norint pasiekti profesines aukštumas reikėjo ilgų laikotarpių, dabar situacija yra pasikeitusi, pakankamai daug jaunų žmonių užima aukštus postus ne tik versle. Pažiūrėkime, pavyzdžiui, į dabartinį ūkio ministrą, neturintį 30-ies. Estijoje premjerai ir kabineto nariai labai dažnai irgi neturi 40-ies“, – Alfa.lt sakė politologas.

„Galima tikrai svarstyti apie amžiaus cenzą, tai yra politinio sprendimo problema. Jeigu būtų nuspręsta, kad amžius sumažinamas penkeriais metais, nieko ypatingo neatsitiktų, (…) nebent gali padidėti premjero populiarumas tarp jaunimo, o kokių nors ilgalaikių pasekmių nematytume“, – pridūrė prof. A. Krupavičius.

Tiesa, jis sako manantis, kad pagrįsta būtų keisti amžiaus cenzą ne tik kandidatams į savivaldybių tarybas ir merus (Seimas birželį pritarė kandidatavimui į šias pareigas nuo 18 metų), bet ir į Seimą.

„Visuose rinkimuose, išskyrus prezidento, galbūt vertėtų sulyginti su teise balsuoti. Jeigu balsuojama nuo 18 metų šiandien, tai ir kandidatai galėtų būti nuo 18 metų. Tai nereiškia, kad turėtume daug Seimo narių, kurie ką tik baigė mokyklą, ne. Jeigu tokių ir pasitaikytų, tai būtų išimtis, bet ne taisyklė“, – sakė A. Krupavičius.

alfa.lt 

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.