Japonijoje pradedama statyti pirmoji lietuviško alaus gamykla, planuojama, kad tokių gamyklų visoje Azijoje bus 11. Šiais metais pradedamas ir pramoninių kiekių ledų eksportas. Japonai ne tik importuos lietuviškus ledus, jie taip pat perkėlė į mūsų šalį vieną iš savo gaminamų ledų linijų. Praėjusiais metais pirmą kartą į Japoniją pradėtas eksportuoti mineralinis vanduo. Augančiais dvišalio bendradarbiavimo rezultatais pasidžiaugta Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Japonijos – Lietuvos draugystės asociacijos JALFA susitikime.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas padėkojo asociacijos nariams už darbą plėtojant dvišalius ryšius. dėmesį ir meilę Lietuvai.
„Mes tikrai vertiname jūsų darbą, dėl ko mes kartu stiprėjame. Lietuva pasirinko strateginę partnerystę, bendradarbiavimą Ramiojo vandenyno regione. Šiais neramiais laikais, kai turime kelis karus vienu metu regione, mūsų partnerystė įgauna dar daugiau prasmės“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Anot viceministro Vytenio Tomkaus, strateginis ekonomikos diversifikavimas su bendraminčiais ir aukštųjų technologijų partneriais šiame regione yra vienas svarbiausių Vyriausybės darbotvarkės klausimų. Ryšių tarp demokratijų stiprinimas yra labai svarbus, kai įvairiose pasaulio dalyse atvirai ginčijamasi dėl demokratinių vertybių.
Viceministras pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas žemės ūkio srityje labai sustiprėjo, padėkojo garbės konsulams už jų pastangas, kuriomis jie prisidėjo prie šios sėkmės.
„Tikimės dar spartesnio bendradarbiavimo. Esame dėkingi Japonijos vyriausybei ir vietinėms įmonėms už paramą plėtojant Lietuvos maisto produktų eksportą, kurį paveikė Kinijos ekonominiai veiksmai prieš Lietuvos įmones. 2022 m. pradėjome jautienos eksportą į Japoniją, kuris ypač nukentėjo nuo Kinijos ekonominio spaudimo. Džiaugiamės, kad lietuviškų maisto produktų kategorijų sąrašas Japonijos rinkoje plečiasi“, – sakė viceministras.
Jis pranešė, kad netrukus Japonijoje bus statoma lietuviško alaus gamykla, o ten pagamintas alus bus tiekiamas aukštos kategorijos restoranams, kad pradedamas pramoninių kiekių ledų eksportas į Japoniją, pradiniai planuojami kiekiai – nuo 10 konteinerių per metus.
Dar vienas sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys – 2023 m. į Japoniją pradėtas eksportuoti stiprios mineralizacijos vanduo, kuris bus parduodamas tiek su lietuvišku prekiniu ženklu, tiek viename didžiausių prekybos centrų su privačia etikete.
„Lietuva yra visiškai apsirūpinanti maisto produktais šalis, orientuota į eksportą, todėl šiandien savo produkciją eksportuojame į 157 šalis. Japonija yra svarbiausia mūsų prekybos partnerė Azijoje. Lietuva labai vertina Japonijos rinką ir yra pasiryžusi tenkinti išrankiausių jos vartotojų poreikius, teikdama aukštos pridėtinės vertės produktus, atitinkančius aukščiausius maisto saugos ir kokybės reikalavimus”, – pabrėžė viceministras.
Susitikime taip pat dalyvavo buvęs bei esamas Japonijos ambasadoriai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje, garbės generaliniai konsulai, Fukuyamos universiteto korporacijos valdybos pirmininkas ir prezidentas bei kiti.
Asociacijos nariai palankiai vertina tai, kad jų parduotuvėse daugėja kokybiškų, lietuviškų produktų. Pasidžiaugta, kad Lietuva daug dėmesio skiria ekologiškai, tvariai auginamai produkcijai, to Japonijoje, anot jų, dar trūksta.
Lietuva garsėja gamtos ir naujausių technologijų suderinamumu, jų susiliejimu. Išskirtiniai ir sveikatai palankūs produktai kuriami naudojant pažangias technologijas ir aukštos kokybės žaliavas. Lietuviški produktai pelnė vartotojų simpatijas ir pasitikėjimą ne tik vidaus, bet ir pasaulinėje rinkoje.
Daugiausia išvežame kiaušinių – jų eksportuota triskart daugiau nei prieš metus
Maisto produktų eksportas sudaro beveik trečdalį viso Lietuvos eksporto į Japoniją.
Praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Japoniją, palyginti su 2022-aisiais, padidėjo beveik 20 procentų ir siekė 26,8 mln. EUR. Daugiau kaip kelissyk padidėjo gyvų gyvūnų, gyvūninės kilmės produktų eksportas, o augalinių produktų sumažėjo.
Eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 41 vietoje iš 157 eksporto partnerių. Beveik visi į Japoniją eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktai buvo lietuviškos kilmės.
Daugiausia į Japoniją eksportuota lietuviškos kilmės paukščių kiaušinių be lukštų ir kiaušinių trynių – 32,8 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų. Šios produkcijos apimtys palyginti su 2022 m. išaugo beveik tris kartus.
Japonijos rinka atverta pienui, jautienai, paukštienai, žuviai, kiaušinių produktams, duonos gaminiams, medui, gyviems arkliams, gyvūnams augintiniams bei alui.
Japonijos – Lietuvos draugystės asociacija JALFA Japonijoje įkurta 2000 m. pabaigoje Lietuvos ambasados Šiuo metu vienija ji vienija apie 40 narių: verslininkų, kultūros srities atstovų, buvusių aukštų vyriausybinių institucijų pareigūnų.
