Naujais mokslo metais bus siekiama geresnio, į asmeninę mokinio pažangą orientuoto grįžtamojo ryšio mokiniui bei jo tėvams, stiprinama mokymosi pagalba, kad kiekvienas vaikas turėtų sąlygas geriausiems rezultatams, sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pristatydama svarbiausius naujų mokslo metų darbus. Rugsėjo 1-ąją į mokyklas ateis daugiau kaip 332 tūkstančiai mokinių, iš jų – 30 tūkst. pirmokų.
„Tai išskirtiniai metai mūsų mokyklose. Po maždaug dviejų dešimtmečių pradėsime mokslo metus be jungtinių 5-8 klasių. Atsisveikiname su tuo, kas buvo tapę norma mūsų mokyklose, tačiau sudavė didžiulį smūgį neskaitlingų mokyklų jungtinių klasių vaikų pasiekimams.
Labai džiaugiuosi, kad dauguma savivaldybių sustiprino savo mokyklų tinklą ir mokiniai turės daugiau galimybių mokytis norimus dalykus ir gauti kokybišką ugdymą.
Nuo šių mokslo metų žymiai didesnis dėmesys bus skiriamas grįžtamajam ryšiui ir nacionalinių patikrinimų kokybei. Patikrinimai turi būti orientuoti į pažangos užtikrinimą ir grįžtamojo ryšio teikimą mokiniui, tėvams, ne į konkurenciją. Žinoma, mokiniui bus pasiūlyta savalaikė mokymosi pagalba, kad būtų kompensuotos spragos ir vaikas galėtų mokytis toliau. Labai svarbu, kad 4, 8 kl. nacionalinių, taip pat pagrindinio ugdymo 10 kl. mokinių pasiekimų patikrinimai būtų naudojami ne sustiprinti ir paskatinti konkurenciją, o siekiant mokinio pažangos“, – kalbėjo ministrė.
Jau atlikti mokinių registro pakeitimai, kad nacionalinių mokinių pasiekimų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų duomenys keliautų paskui vaiką ir nauja priimanti mokykla turėtų informaciją apie tai, kas mokiniui sekėsi, o kurias sritis reikia stiprinti.
Ministrė J. Šiugždinienė pristatė pagrindines veiklas naujais mokslo metais, kurios turės įtakos visai švietimo sistemai.
1. Profesinio orientavimo veiklos kiekvienam mokiniui. Naujais mokslo metais visose Lietuvos mokyklose pradedama įgyvendinti profesinio orientavimo programa. Mokyklose pradės dirbti daugiau karjeros specialistų, kurie mokiniams patars ir padės apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, karjeros plano. Savivaldybės jau darbina specialistus. Numatoma, kad kitų metų pabaigoje švietimo įstaigose dirbs 380 karjeros specialistų, o 2024 m. – apie 425. Iki šių mokslo metų mokyklose dirbo per 80 karjeros specialistų.
2. Atnaujintos bendrojo ugdymo programos. Jau patvirtintos ir pradedamos įgyvendinti atnaujintos lenkų gimtosios kalbos ir literatūros, priešmokyklinio ugdymo programos. Taip pat patvirtinta lietuvių kalbos pagal lygius programa, skirta mokyti lietuvių kalbos atvykusius ar sugrįžusius mokinius išlyginamosiose klasėse, grupėse ar individualiai, pvz., ukrainiečius. Iki rugsėjo pabaigos bus patvirtintos bendrojo ugdymo programos, kurios bus įgyvendinamos nuo kitų mokslo metų. Vyks mokytojų mokymai. O mokymai, kaip dirbti pagal tris nuo šio rugsėjo įgyvendinamas programas, tęsiasi jau nuo pavasario. Pradedamos rengti skaitmeninės priemonės bendrojo ugdymo turinio įgyvendinimui.
3. Daugiau pagalbos mokiniams. Mokyklose bus įdarbinta daugiau švietimo pagalbos specialistų: ministerija savivaldybėms skyrė beveik milijoną eurų 150 šių specialistų etatų įsteigti. Šiemet pirmą kartą 250 mokytojų įgis antrą švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją. Studijas šiais metais pradėjo trečdaliu daugiau būsimų specialiųjų pedagogų. Tai padės mokykloms pasirengti nuo 2024 m. priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai to pageidauja.
4. Daugiau lėšų ir galimybių mokytojų kvalifikacijai. Nuo 2023-ųjų metų startuos nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, pirmiausia – IT kompetencijų, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos. Jau nuo šio rugsėjo 420 mokytojų tobulins savo kvalifikaciją informacinių technologijų srityje.
5. Daugiau dėmesio matematikos mokymui. Rengiamos skaitmeninės priemonės, uždavinių bankas, bus stiprinamos mokytojų didaktikos kompetencijos. Rugsėjį darbą pradeda grupė matematikos ugdymo stiprinimo planui parengti. Bandomasis egzaminas vyks jau vasario mėnesį, kad liktų daugiau laiko užtaisyti spragas.
6. Į aukštesnę klasę – tik turint teigiamus pažymius. Iki naujųjų metų bus patvirtinta vidurinio ugdymo sąranga, kaupiamasis balas ir priimti sprendimai dėl slenksčio dešimtoje klasėje, t.y. norint baigti pagrindinio ugdymo programą ir eiti į vidurinį ugdymą – III gimnazijos klasę – reikės būti išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (lietuvių kalbos ir matematikos) ir pasiekti ne mažiau nei patenkinamą mokymosi lygį. Gavus neigiamus pasiekimų patikrinimo įvertinimus baigiant 10 klasę, patikrinimą bus galima kartoti tais pačiais mokslo metais. Numatomi pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. Tačiau net ir nelaukiant dvejus metus siekiama, kad pereidamas į kitą ugdymo lygmenį mokinys būtų jam pasirengęs. Mokiniui teikiama jo poreikius atliepianti mokymosi pagalba.
7. Stiprinamos visų mokyklos bendruomenės narių atsakomybės: už mokymosi rezultatus atsakingas ne tik mokytojas. Kartu su mokytojais ir mokiniais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengs pavyzdinį bendruomenės susitarimą dėl teisių ir atsakomybių balanso. Norint, kad kiekvienoje mokykloje būtų sukurtos pačios geriausios sąlygos dirbti ir mokytis, būtina bendruomenėms sutarti dėl darbo taisyklių ir jų laikytis. Tai būtų ir svarbi pagalba mokytojui, kad jis nebūtų paliktas vienas atsakingas už viską: mokinių elgesį, jų pažangą. Svarbus visos bendruomenės indėlis.
8. Stiprinamas edukologijos mokslas. Nuo sausio pirmos dienos prasidės edukologijos mokslų nacionalinė programa, skatinanti mokslinius tyrimus ugdymo mokslų srityje, bus skirtos ir papildomos doktorantūros vietos.
9. „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pirmieji rezultatai – naujais mokslo metais. Ketinimą dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje išreiškė 56 šalies savivaldybės, iš kurių šiuo metu 23 savivaldybės jau baigia ruošti bei derinti savo pažangos planus, likusios savivaldybės šiuos darbus pradės spalį. Savivaldybių suplanuoti pokyčiai, švietimo inovacijos mokinius, mokytojus ir mokyklas pasieks naujais kalendoriniais metais, iškart po Naujųjų.
10. Rugsėjį įsibėgėja projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“. Pokyčiai ir švietimo inovacijos per dvejus metus pasieks visas ugdymo pakopas: tiek Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas, tiek aukštąsias mokyklas. Mokykloms jau nuo rugsėjo bus siūloma klasėse išbandyti atrinktų Lietuvos ir tarptautinių kompanijų kurtas inovatyvias ugdymo priemones skirtingų poreikių mokiniams – mokytojai ir mokiniai bus kviečiami teikti atgalinį ryšį kūrėjams. Taip pat šiais metais pedagogai galės tobulinti skaitmenines kompetencijas studijuodami aukštosiose mokyklose arba pasirinkę tobulintis kursuose, vyks tarptautiniai renginiai. Bendrojo ugdymo bei aukštąsias mokyklas pradės pasiekti moderni įranga hibridiniam ar nuotoliniam mokymuisi.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
