Nors jau dabar 90 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir darželių grupėse su bendraamžiais, dar daug reikia nuveikti, kad visose švietimo įstaigose būtų sukurtos kuo geresnės sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Įtrauktis – nuolatinis, nesibaigiantis procesas
Iš viso 2023-2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. Eur investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. Ugdymo įstaigose jau dabar dirba daugiau kaip 7,5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų. Bendradarbiaujant su savivaldybėmis, toliau bus didinamas finansavimas švietimo pagalbai.
Prieš dvejus metus praėjusios kadencijos Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus. Jais numatyta, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Tėvai, tardamiesi su specialistais, galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius.
Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pristatytos įtraukiojo švietimo plėtros gairės ir įgyvendinimo priemonių paketas.
„Įtrauktis švietime yra nuolatinis vertybinis procesas, kuriuo siekiama geriausių galimybių visiems vaikams. Dar nė viena šalis nėra pasiekusi idealios įtraukties. Net ir progresyvios Skandinavijos šalys įtraukties vystymo keliu juda po keliasdešimt metų ir vis dar turi kur tobulėti. Ir mes nepasieksime tobulos įtraukties 2024 m. Iki to laiko turime kaip įmanoma labiau sustiprinti mokyklas ir mokytojus, o paskui nuolat skirti didelį dėmesį įtraukties švietime plėtrai“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, galėdami mokytis kartu su bendraamžiais, turi galimybę įgyti stipresnius skaitymo ir matematinius įgūdžius, gerėja jų socialiniai įgūdžiai. Daugiau vaikų tęsia mokymąsi, o baigę gimnaziją, lengviau įsidarbina. Tyrimai rodo, kad nuoseklus įtraukusis ugdymas gerina visų mokinių, ne tik turinčių specialių poreikių, pasiekimus, skatina jų socialinį ir emocinį augimą, stiprina gebėjimą bendradarbiauti bei dirbti įvairialypėje aplinkoje ir kuria atviresnę visuomenę.
Kaip pažymi ministrė, specialiosios mokyklos, kuriose paprastai ugdomi didelių ar labai didelių poreikių turintys vaikai, nebus uždaromos. Tokios ugdymo įstaigos gali pasiūlyti ugdymą ir pagalbą mokiniui, taip pat ir medicininę, kokios dažniausiai negali teikti bendrojo ugdymo mokyklos. Šiuo metu specialiosiose mokyklose ar specialiose klasėse mokosi apie 1,6 proc. visų šalies ugdymo įstaigas lankančių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų. Galimybė rinktis tokį ugdymo būdą išlieka, tikėtina, kad šeimos juo toliau naudosis. Kokioje mokykloje mokysis vaikas, konsultuodamiesi su specialistais, spręs tėvai, jie neprivalės leisti specialių poreikių turintį vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą. Čia labai svarbus vaidmuo teks savivaldybėms ir pedagoginės psichologinėms tarnyboms, kurios kartu su tėvais ieškos geriausių sprendimų.
Įtraukiojo ugdymo plėtros kryptys: palanki aplinka, nuosekli švietimo pagalba, parama mokyklai
Konsultuodamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų rekomendacijas, ministerija parengė pagrindines įtraukiojo ugdymo plėtos kryptis ir suplanavo pagrindinius darbus bei finansavimą iki 2029 m.
Pagrindinis tikslas – švietimo pagalba kuo arčiau mokinio ir mokytojo. Siekiama, kad švietimo pagalbos specialistai daugiau dirbtų klasėse, ne tik savo kabinetuose. Bus stiprinamos pedagoginės psichologinės tarnybos, kurios vertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir teikia rekomendacijas mokykloms.
Mokytojus ir mokinius konsultuos 10 regioninių specialiojo ugdymo centrų, jų veikla turėtų prasidėti jau nuo ateinančių metų rugsėjo. Regioninių konsultacinių centrų tikslas – užtikrinti mokykloms reikalingą konsultacinę ir praktinę pagalbą ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Kitų metų pradžioje bus įsteigtas nacionalinis metodinis Lietuvos įtraukties švietime centras. Taip pat numatoma, ir tam suplanuotos lėšos, koordinuotai teikiamų paslaugų ir įtraukčiai reikalingų visos dienos mokyklos paslaugų plėtra, pritaikomo transporto įsigijimas.
Numatoma stiprinti švietimo įstaigų vadovų kompetencijas įtraukiajam ugdymui ir pozityvias mokyklų bendruomenių nuostatas specialiųjų poreikių turinčių vaikų įtraukčiai į bendras klases.
Planuojama nuosekliai didinti įtraukiajam ugdymui reikalingų specialistų skaičių, taip pat ir sudarant sąlygas pedagogams įgyti papildomą švietimo pagalbos specialisto (specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo) kvalifikaciją. Bus gerinamos šių specialistų darbo sąlygos. Numatoma, kad visi pedagogai turės galimybę tobulinti įtraukčiai reikalingas kompetencijas.
Spalį jau prasidėjo ir visus šiuos mokslo metus vyks mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandoms. Jie skirti pasirengti įgyvendinti atnaujintas bendrąsias ugdymo programas dirbant su mokiniais, turinčiais didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Parengtas specialiųjų mokymo priemonių katalogas yra portale emokykla.lt. Taip pat paruoštos atnaujinto ugdymo turinio programų pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams rekomendacijos ir parengta beveik 100 savivaldybių konsultantų, padėsiančių šias programas pritaikyti.
Nuo kitų mokslo metų, t. y. 2023-ųjų rugsėjo, savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 bandomųjų įtraukiųjų klasių. Po išbandymo numatoma nuosekli įtraukiųjų klasių plėtra visoje Lietuvoje. Šiuo metu yra rengiami trys modeliai, kuriuos galės išbandyti mokyklos.
Daugėja švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Igno Gaižiūno, prognozuojama, kad 2024 m. į vieną bendrojo ugdymo mokyklą ateitų ne daugiau kaip po kelis naujus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
„Privalome sukurti maksimaliai geras sąlygas įtraukiajam ugdymui, kad kiekvienas mokyklą lankantis vaikas gautų kokybišką ir jo poreikius atliepiantį ugdymą bei švietimo pagalbą. Jei klasėje ar darželio grupėje yra vienas ar keli specialiųjų poreikių turintys vaikai, kartu su mokytoju turi dirbti ir kiti specialistai: specialieji pedagogai, psichologai, logopedai ir kiti pagalbą teikiantys pedagogai, taip pat mokytojų padėjėjai. To ir siekiama“, – sako I. Gaižiūnas.
Šiuo metu baigiami rengti įtraukiųjų klasių modeliai padės atliepti šią nuostatą. Specialiosios klasės, kaip ir specialiosios mokyklos, toliau išlieka viena iš vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymo vietų. Jeigu bendrosios paskirties mokykloje formuojamos specialiosios klasės, turi būti užtikrinamos ir bendros ugdomosios veiklos, kuriose kartu dalyvautų specialiųjų ir bendrosios paskirties klasių mokiniai. Todėl mokyklose vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdymas turėtų vykti lanksčiai.
Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba 3950 švietimo pagalbos specialistų ir 3597 mokytojo padėjėjų. Mokytojų padėjėjų skaičius išaugo dvigubai per pastaruosius ketverius metus (2018 m. jų dirbo 1 783). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernai savivaldybėms papildomai skyrė 3,6 mln. Eur mokytojų padėjėjų etatams steigti, šiais mokslo metais – dar 1,8 mln. Eur švietimo pagalbos specialistų etatams.
Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo vos 62 mln. Eur, o 2022 m. švietimo pagalbai apskaičiuotos lėšos siekė jau 112 mln. Eur.
„Svarbu, kad didesnį indėlį švietimo pagalbai skirtų ir savivaldybės, kurioms tiesiogiai priklauso ši funkcija. Kol kas didžiąją švietimo pagalbos finansavimo dalį sudaro valstybės, o ne savivaldybių asignavimai. Turėsime tartis su savivaldybėmis, kaip keisti esamą situaciją“, – sako I. Gaižiūnas.
Stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 m. rugsėjį vidutiniškai 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, 2022 m. – dar 12,5 proc. 2023 m. jis didės 13 proc.
Mokyklų patirtis: sėkmės raktas – bendradarbiavimas
Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija yra viena pirmųjų Lietuvoje švietimo įstaigų, pradėjusi diegti įtraukųjį ugdymą. Specialiųjų poreikių turintys vaikai sudaro 15,4 proc. visų gimnazijos mokinių.
,,Įtraukiajame ugdyme svarbūs ne skaičiai, bet darbo kokybė. Ją lėmė nuoseklus darbas, pagarba ir vertybinis požiūris į mokinių įvairovę, kai skirtybes suvokiame kaip galimybes, taip pat mokytojų nuolatinis mokymasis, mokytojų, specialistų ir mokinio šeimos bendradarbiavimas ugdymo procese – darbas komandoje“, – sako gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė.
Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje mokosi beveik pusė tūkstančio mokinių. Iš jų 16 proc. turi specialiųjų ugdymosi poreikių, 27 ugdytiniai – didelių spec. poreikių. Visi mokiniai mokosi kartu bendrose klasėse.
„Sėkmės raktas – mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, vadovų, tėvų bendradarbiavimas. Ir, žinoma, patirtis. Kai pas mus pradėjo mokytis specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, pvz., su Dauno sindromu, autizmo sutrikimu, su visiška judėjimo negalia, patyrėme iššūkį. Labai daug tuo metu reikėjo kalbėtis su tėvais. O dabar tėvų požiūris stipriai pasikeitęs“, – sako mokyklos direktorė Danutė Janukienė.
Direktorė pasakoja, kad gimnazijoje dirba 4 logopedai, 3 specialieji pedagogai ir 15 mokytojų padėjėjų. Pamokoje, jeigu yra specialiųjų poreikių mokinių, kartu su mokytoju dalykininku dirba mokytojo padėjėjas, jeigu toks vaikui priskirtas, švietimo pagalbos specialistas, pvz., specialusis pedagogas, arba, jeigu vaikas turi elgesio problemų, socialinis pedagogas. Įtrauktis, pabrėžia mokyklos vadovė, prasideda nuo pasiruošimo pamokoms. Mokytojai planuoja, ruošiasi pamokoms kartu su švietimo pagalbos specialistais. Užduotys mokiniams diferencijuojamos, pritaikomos pagal kiekvieno poreikius.
Šiais mokslo metais ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 75 tūkst. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, tai sudaro 15,6 proc. nuo visų darželius ir mokyklas lankančių vaikų. Bendrąsias klases lanko 67 tūkst. ikimokyklinukų ir moksleivių, t. y. beveik 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų.
Įtraukties švietime plėtros gairės
