2025 m. vasario 16 d., pirmą kartą Lietuvos istorijoje, Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje šv. Mišios, kuriose dalyvaus visi trys lietuviai kardinolai: J. Em. kardinolas Rolandas Makrickas, J. Em. kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius.
„Džiaugiuosi, kad tokią ypatingą dieną, kaip Vasario 16-oji, turėsime unikalią progą melstis už Lietuvą ir ją kuriančius žmones drauge su visais trimis lietuviais kardinolais“, – sako Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Arkivyskupą A. J. Bačkį kardinolu 2001 m. paskyrė šventasis popiežius Jonas Paulius II. A. J. Bačkis užaugo Prancūzijoje, Lietuvos diplomato Stasio Bačkio šeimoje. Baigęs studijas Romoje buvo pašauktas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, kurioje tarnavo beveik trisdešimt metų. 1991 metais įkūrus Vilniaus bažnytinę provinciją, A. J. Bačkis popiežiaus Jono Pauliaus II buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupu metropolitu.
Jėzuitas Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius kardinolu tapo 2019 m., po popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje. S. Tamkevičius 1972 m. pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, vėliau suimtas, apkaltintas antitarybine propaganda ir agitacija bei nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo Sibiro lageriuose. 1996 m. S. Tamkevičius popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu.
Iš Biržų kilęs R. Makrickas yra jau antras popiežiaus Pranciškaus paskirtas kardinolas lietuvis. Jis įvesdintas į Kardinolų kolegiją 2024 m. gruodžio 8 d. R. Makrickas 2004 m. Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje įgijo Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį. Po poros metų buvo priimtas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose Sakartvele, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gabone ir Valstybės sekretoriato bendrųjų reikalų skyriuje. R. Makrickas 2024 m. kovą paskirtas Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos arkikunigu koadjutoriumi.
Iki XXI a. – vos 2 kardinolai
Iki XXI a. Bažnyčios istorijoje buvo vos du kardinolai, kilę iš Lietuvos. Pirmasis – iš kilmingos Radvilų giminės kilęs Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Jurgis Radvila. Būdamas vos 23-ejų metų pradėjo eiti Vilniaus vyskupo pareigas. 1583 m. Jurgis Radvila sulaukė popiežiaus Grigaliaus XIII rašto, kuriuo popiežius skelbė jį tampant Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu. Į Kardinolų kolegiją Jurgis Radvila įvesdintas 1586 m.
Baigiantis sovietiniam persekiojimui, antruoju lietuviu kardinolu tapo vyskupas Vincentas Sladkevičius. V. Sladkevičius 1957 m. popiežiaus Pijaus XII slapta nominuotas vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo, dabar jau palaimintojo, Teofiliaus Matulionio augziliaru. Vis dėlto, SSRS valdžiai vyskupui neleidus eiti pareigų, jis buvo sovietinio saugumo sekamas ir tardomas, galiausiai ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, vėliau – į Pabiržę. 1988 m. V. Sladkevičiui popiežius Jonas Paulius II suteikė kardinolo titulą. V. Sladkevičius buvo aktyvus Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo rėmėjas. Jo namuose 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo paslėptas Nepriklausomybės atkūrimo aktas.
Vasario 16 d. 12.30 val. Vilniaus arkikatedroje šv. Mišioms vadovaus J. Em. kardinolas R. Makrickas. Transliaciją bus galima stebėti per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.
