Išrinkti pirmosios Vilniaus piliečių asamblėjos dalyviai – jais tapo 54 Vilniaus miesto gyventojai, kurie rugpjūčio–rugsėjo mėn. registravosi dalyvauti piliečių asamblėjoje. Pirmasis piliečių asamblėjos dalyvių susitikimas vyks jau rugsėjo 24 d.
Ką spręs piliečių asamblėjos dalyviai?
Rugsėjo–lapkričio mėnesiais dalyviai rinksis 5 šeštadienius, kurių metu mokysis, diskutuos ir vėliau parengs rekomendacijas Vilniaus miesto merui, miesto savivaldybės tarybai ir administracijai, kaip užtikrinti, kad Vilniaus gyventojai dažniau rinktųsi viešąjį transportą, vaikščiotų pėsčiomis ar važiuotų dviračiu – nepriklausomai nuo to, kur mieste jie gyvena?
Grupėse ieškodami atsakymo į pagrindinį asamblėjos klausimą dalyviai aptars:
- Kokios pagrindinės kliūtys trukdo gyventojams pasirinkti viešąjį transportą, dviratį ar kelionę pėsčiomis, priklausomai nuo jų gyvenamos vietos?
- Kaip pagerinti viešąjį transportą, kad jis taptų tikra alternatyva automobiliui?
- Kaip skatinti patogų susisiekimą gyvenamųjų rajonų viduje pėsčiomis ar dviračiu?
Planuojama, kad rekomendacijas dalyviai perduos Vilniaus miesto savivaldybei gruodžio 11 d. Po rekomendacijų perdavimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigoja teikti reguliarias ataskaitas, kaip reaguojama ir vykdoma kiekviena iš asamblėjos priimtų rekomendacijų. Jei dalis rekomendacijų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būtų atmesta, tam turės būti pateiktas argumentuotas paaiškinimas. Šios grįžtamojo ryšio ataskaitos bus teikiamos viešai. Asamblėjos dalyvių sukurtos rekomendacijos taip pat bus prieinamos viešai.
Kaip vyko atranka?
Rugpjūčio pradžioje 13 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų namų pašto dėžutes pasiekė laiškai su kvietimu registruotis į pirmąją Vilniaus piliečių asamblėją. Adresai, kuriais siųsti laiškai buvo parinkti atsitiktine tvarka, proporcingai išskirstant laiškų kiekį seniūnijoms pagal jų dydį. Registracija į asamblėją buvo atvira nuo rugpjūčio 6 iki rugsėjo 7 d. Į asamblėją užsiregistravo ir į gautą kvietimą atsiliepė 731 gyventojas. Registruotis buvo galima užpildant anketą internete ar skambinant telefonu.
Atrenkant dalyvius, jų duomenys buvo nuasmeninti. Pasinaudojus algoritmu ir atsitiktine atranka, finalinė grupė atrinkta pagal 6 kriterijus: lytį, amžių, tautybę, gyvenamą seniūniją, išsilavinimą ir dažniausiai pasirenkamą transporto priemonę kasdienėms kelionėms. Atrankoje buvo siekiama, kad grupės pasiskirstymas išvardintų rodiklių aspektais būtų toks pats, koks yra miesto. Atrankoje buvo pasitelkiami 2025 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto gyventojų statistikos duomenys, kuriuos pateikia VĮ Registrų centras. Bendra Vilniaus miesto gyventojų statistika viešai prieinama čia.
54 į asamblėją kviečiamus Vilniaus miesto gyventojus sudaro:
- 29 moterys ir 25 vyrai;
- 6 dalyviai – 18–29 metų amžiaus; 19 – 30–45 m.; 9 – 46–55 m.; 8 – 56–64 m. ir 12 dalyvių 65+ m.;
- 46 lietuviai; likę 8 dalyviai – kitų mieste gyvenančių tautybių: baltarusių, ukrainiečių, rusų ir kita.
- 5 Verkių; po 4 iš Pašilaičių, Žirmūnų, Antakalnio ir Naujosios Vilnios; po 3 iš Fabijoniškių, Naujininkų, Naujamiesčio, Pilaitės, Lazdynų ir bent po vieną dalyvį iš visų likusių seniūnijų;
- 28 su aukštuoju išsilavinimu, 9 – profesiniu išsilavinimu, o likę 17 dalyvių su viduriniu, pagrindiniu arba nebaigtu pagrindiniu išsilavinimu;
- 28 dalyviai kasdienėms kelionėms renkasi nuosavą automobilį, 14 – viešąjį transportą, 8 – eina pėsčiomis, 3 – renkasi dviratį ir 1 – kitas priemones.
Kodėl Vilniui svarbu susitarti dėl judėjimo mieste?
Vilniuje motorinis transportas sudaro didžiausią visų mieste išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų dalį – net 38 % (JUDU duomenys). Taigi, vienas pagrindinių iššūkių Vilniaus oro kokybei, o kartu ir žmonių bei gamtos sveikatai – transporto sektorius ir miestiečių keliavimo įpročiai. Vilnius jau turi planą, kaip iki 2030 m. padaryti judėjimą mieste patogesnį, saugesnį ir draugiškesnį aplinkai. Tai apibrėžia 2018 m. patvirtintas Vilniaus darnaus judumo planas 2030. Pagal šį planą, iki 2030 m. 30 % kasdienių kelionių Vilniuje turėtų vykti automobiliu, o likusios – viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku.
Vis tik kasdienių kelionių, atliekamų automobiliu Vilniuje, skaičius 2024 m. siekė net 49,98 %. Kai kurie Vilniaus darnaus judumo plano tikslai kelia nemažai iššūkių, kitiems – trūksta gyventojų palaikymo. Taigi, planas juda pirmyn, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Kaip ir daugelis kitų Europos miestų, siekiančių įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos padarinių mažinimo, Vilnius stengiasi:
- gerinti oro kokybę;
- saugoti žmonių sveikatą;
- užtikrinti, kad mieste būtų gera gyventi tiek centre, tiek atokiau.
Piliečių asamblėja – tai galimybė visiems – ne tik politikams ar ekspertams – kartu nuspręsti, kaip Vilnius gali pasiekti išsikeltų tikslų būti klimatui neutraliu ir patogiu gyventi miestu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Asamblėjos eigą ir informaciją apie projektą kviečiame sekti:
https://pasitarkime.vilnius.lt/lt-LT/folders/asambleja2025
